Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 info@bruzienesklinika.lt

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

KODĖL MAN VIS NESISEKA?

Autorius: Silvija Gruzdienė, gyd. psichiatrė

Tokių ir panašių nusiskundimų kiekvienas girdime vos ne kasdien. Tačiau ar išties daktarai jau nebepadės, ar būtina apsiprasti su galvos skausmais? Ir kodėl gi vieni – sveiki ir laimingi, o kiti nuolat kenčia įvairius negalavimus? Posakyje „Visos ligos nuo nervų“ glūdi gili išmintis. Tačiau kaip gi gyventi nesinervuojant , jeigu vyras vėl grįžo girtas, sūnus studentas neišlaikė egzaminų, o įmonei, kurioje dirbate, gresia bankrotas?  O gal nereikia nė to, kad jūsų galvoje atsirastų tikras chaosas? Gal jūsų gyvenime tiesiog visko perdaug: perdaug darbo, perdaug visuomeninės veiklos, vaikų klegesio, televizoriaus garsų, reklamų. Gal jūsų galvoje chaosas dėl to, kad tiesiog niekur nebespėjate, o  pasiimti iš gyvenimo norisi tiek daug. Kai galvoje chaosas, kūne – lygiai tas pats. Kada tas chaosas pasireikš konkrečia liga – tik laiko klausimas. Galima užgydyti skrandžio opą, nemigą paversti laikinu miegu, sumažinti padidėjusį kraujospūdį ar priversti širdį plakti ritmiškai, tačiau jei mūsų nervai ir toliau liks įtempti, jei galvoje bus tikra minčių ir emocijų raizgalynė, visi negalavimai bematant sugrįš. Būtent todėl daugeliu atvejų vaistai gal net visai nereikalingi. Gal jie net negali pagydyti nieko iš esmės. Gal reikia tik išsiaiškinti , kas ir kodėl vyksta mūsų galvoje, sieloje, gal užtenka tik padėti susivokti įvykiuose, susidėlioti viską į vietas, ir ligos pačios pasitrauks.

Būtent tam ir skirtas psichoterapinis gydymas – gydymas pokalbiu, žodžiu. Šis metodas yra plačiai paplitęs pasaulyje, seniai pripažintas, pagrįstas moksliniais tyrimais ir vis labiau vystosi.

Kiekvienas, kuris atpažino save paskaitęs šio straipsnio pradžią, arba kuris jaučia, kad jo problemos kiek kitokios, tačiau nežino kur kreiptis, kas išklausys, padės, gali skambinti mums. Juk kad ir kas beatsitiktų, svarbiausia – kreiptis pagalbos, o ne užsidaryti savyje laukiant ir galvojant, kad gal tos problemos savaime išsispręs, nors ir akivaizdu, kad diena iš dienos jos vis labiau remia mus į kampą.