Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 info@bruzienesklinika.lt

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

KAS YRA „ĮŠALĘS PETYS“?

Autorius: Edvinas Pranevičius, gydytojas ortopedas-traumatologas

Ar šukuodamiesi plaukus, paimdami saugos diržą automobilyje ar pasiekdami kišenę kelnių užpakalinėje dalyje pajutote skausmą petyje? O gal jau kurį laiką peties skausmas trukdo jums išsimiegoti naktį? Tai gali būti ankstyvi „įšalusio peties“ (angl. frozen sholder) simptomai.

„Įšalęs petys“ yra būklė apibūdinanti peties sąnario skausmą ir judesių amplitudės sumažėjimą, kurie atsiranda palaipsniui ir dinamikoje stiprėja. Ši būklė gali trukti nuo vienerių iki trijų metų.

Peties sąnarys yra ypatingas tuo, kad jį sudaro sąlyginai maža sąnario duobė, į kurią įsistato didelį sferinį paviršių turinti žastikaulio galva. Būtent todėl šis sąnarys išsiskiria iš kitų, jog jame galimi labai įvairūs didelės amplitudės judesiai. Šio sąnario stabilumą užtikrina raumenų sausgyslės bei gausi raiščių sistema, sudaranti kapsulę.

Esant “įšalusiam pečiui” sąnario kapsulė sustorėja, tampa nebe paslanki ir riboja sąnario judesių amplitudę.

Pagrindinis simptomas yra skausmas ir sąnario sąstingis dėl kurių judesiai per peties sąnarį tampa riboti ar net nebeįmanomi. Esant „įšalusiam pečiui“ dažniausiai būna „bukas“, „giliai esantis“  skausmas, kuris dažnai jaučiamas ir raumenų, esančių aplink peties sąnarį, projekcijoje. Ypač skausmas sustiprėja naktį, dėl ko pacientai skundžiasi nemiga. Ilgainiui skausmas progresuoja iki nuolatinio ramybėje, sustiprėja nuo bet kokių peties judesių, psichologinio streso, šalčio, vibracijos.

„Įšalusio peties“ būklės atsiradimo priežastis iki šiol nėra aiški, tačiau yra rizikos faktoriai, didinantys tikimybę šiai būklei atsirasti. „Įšalęs petys“ dažniau sutinkamas moterų tarpe, ypač 40 – 60 metų amžiaus. Taip pat „Įšalusio peties“ išsivystymo rizika didėja po ligų, tokių kaip insultas, ar po chirurginių intervencijų, po kurių yra ribojami rankos judesiai per peties sąnarį. Taip pat „įšalusio peties“ išsivystymo riziką didina cukrinis diabetas, širdies ir skydliaukės ligos, Parkinsono liga.

Diagnostika. Dažniausiai ši būklė diagnozuojama klinikinio ištyrimo metu apsilankius pas gydytoją ortopedą traumatologą, gydytojui vertinant aktyvius ir pasyvius rankos judesius, atliekant įvairius specifinius testus. Taip pat kartais diferencinei diagnostikai atliekamos anestetikų injekcijos į peties sąnarį ir kartojant ankščiau minėtus testus.

Jeigu po klinikinio ištyrimo galutinė diagnozė nėra aiški, atliekami papildomi instrumentiniai tyrimai, tokie kaip peties rentgenologinis, ultragarsinis tyrimas ar branduolių magnetinis rezonansas diagnozei patikslinti.

Gydymas. Gydymui skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tokie kaip ibuprofenas ar stipresni koreguojant gydymą pagal pacientą. Taip pat skiriama kineziterapija, kurios metu atliekami įvairūs tempimo pratimai didinantys peties judesiu amplitudę, kuriuos išmokus pacientas gali mankštintis namuose. Nesant efekto, taip pat gali būti skiriamas reabilitacinis gydymas ar atliekamos kortikosteroidų injekcijos į peties sąnarį. Retais atvejais tenka bendrinėje nejautroje pramankštinti peties sąnarį arba net chirurginiu būdu atlaisvinti sąnario kapsulę, atliekant paties sąnario artroskopinę operaciją.