Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 bruzienesklinika@gmail.com

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Kas tai yra Legg-Calve-Perthes liga?

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Kas tai yra Legg-Calve-Perthes liga? Manau, kad į šį klausimą net nedvejodami atsakytų mažiausiai keliasdešimt ar net per šimtą skaitytojų, kurių vaikai sirgo ar tebeserga šia liga. Jie, žinoma, pridurtų, jog iki šiol negali išbraukti iš atminties tų pilnų laukimo ir nerimo savaičių, mėnesių ar net metų, kada net labiausiai patyrę specialistai negalėjo atsakyti į klausimą, ar vaikas pasveiks, ar neliks luošas visam gyvenimui.
Kai kuriems vaikams liga eina ir praeina. Šiandien jie linksmai siaučia kiemuose, dalyvauja kūno kultūros pamokose, keliauja dviračiais. Deja, ne visi. Kai kurie visa tai gali tik stebėti, nes greitai atsirandantys pakenkto sąnario skausmai neleidžia užmiršti ligos net ir praėjus ne vieneriems metams.
Ligos pavadinime minimi trys autoriai, nežinodami vienas apie kitą, šios ligos požymius aprašė tais pačiais – 1910 metais. O vienas jų – Perthes – detaliai išnagrinėjo visus procesus, vykstančius sąnaryje susirgus šia liga. Dėl to liga dažnai vadinama sutrumpintu vardu – Perthes (liet. Perteso) liga.
Nors nuo atradimo praėjo vos ne šimtmetis, tačiau dar niekas iki šiol neatsakė į klausimą, kas nulemia šios ligos išsivystymą, kodėl sutrinka kraujotaka klubo sąnaryje, apmiršta ir ima irti šlaunikaulio galvutė, o tai lemia, kad ryškiai nukenčia sąnario anatomija ir funkcija. Taip pat niekas iki šiol nesugalvojo ir veiksmingo gydymo, todėl šiandien, net ir diagnozavę ankstyvos stadijos ligą, negalime garantuoti pacientams, kad jie tikrai visiškai pasveiks.
Vis dėlto gausių statistinių tyrimų rezultatai rodo, kad simptomus pastebėjus anksti ir nedelsiant imantis priemonių, ligos eiga būna žymiai lengvesnė, o pasekmės – neabejotinai švelnesnės. Deja, anaiptol ne visada pavyksta nustatyti ligą anksti – neretai pacientai kreipiasi į gydytoją jau turėdami ryškiai sužalotą sąnarį. Kodėl? Ogi todėl, kad neretai pradiniai ligos simptomai būna nepakankamai ryškūs.
Perteso liga dažniausiai suserga vaikai nuo ketverių iki aštuonerių metų, tačiau tarp pacientų kartais pasitaiko ir vos dvejų metų sulaukusių mažylių, ir paauglių. Berniukai serga 4-5 kartus dažniau negu mergaitės. Kiek didesnę tikimybę susirgti Perteso liga turi gimę neišnešioti vaikai.
Pirmieji ligos simptomai – vaiko šlubčiojimas daugiau pabėgiojus, pavargus. Kartais vaikai pasiskundžia šlaunies ar kelio skausmu ir gana retai nurodo skausmus klubo sąnario srityje. Pailsėjus skausmas praeina, šlubčiojimas išnyksta, tačiau kitą dieną, po kelių dienų ar po savaitės – vėl pasikartoja. Pamažu šlubčiojimas tampa nuolatinis, ir vaikai vis dažniau pradeda skųstis kojos skausmu, paprastai nenurodydami tikslios skausmo vietos. Kiek vėliau atsiranda ir rytiniai skausmai: vaikas, išlipęs iš lovos, sunkiai žengia pirmuosius žingsnius, tačiau labai greitai sustingęs sąnarys prasimankština, ir vaikas nusiskundimų lyg ir nebeturi. Tačiau artimieji pastebi, kad jo eisenai jau per visą dieną kažkas ne taip.
Liga neretai sukelia sąnarinio skysčio gamybos padidėjimą, tada vystosi sąnario uždegimo simptomai: skausmas, negalėjimas remtis sergančiąja koja, pasukioti ją į šonus, plačiau išsiskėsti. Pradėjus naudoti priešuždegiminius bei skausmą slopinančius vaistus, šie reiškiniai paprastai praeina, tačiau šlubavimas išlieka. Nenustačius tikslios sąnario skausmus sukėlusios priežasties ir nesiimant priemonių, liga progresuoja, šlaunikaulio galvutė daugiau ar mažiau suyra, sutrinka judesiai sąnaryje, koja sutrumpėja, persikreipia dubuo, sutrinka ne tik eisena, bet ir laikysena. Toliau vystosi sąnario artrozė su visomis pasekmėmis. Ligą diagnozavus esant šiai stadijai, galima kalbėti jau nebe apie ligos gydymą, o tik apie sąnario rekonstrukciją.
Kaip gydoma ši liga? Paprastai yra taikomos įvairios sąnario srities kraujotaką gerinančios priemonės, mineralai bei, atsižvelgus į ligos stadiją ir eigą, tausojantis režimas (nuo bėgiojimo bei šuoliukų apribojimų iki ilgalaikio gulėjimo lovoje).
Noriu pabrėžti, kad nebūna šlubavimų „šiaip sau“, be priežasties. Neužmirškime, kad vaikai gali šlubčioti ne tik dėl paprasčiausio raiščių patempimo, rakšties paduke ar nutrinto užkulnio (beje, ir tai reikia gydyti), bet ir dėl retokos, tačiau labai klastingos Perteso ligos, neretai suluošinančios vaiką visam gyvenimui.