Autorius: Rimtautas Gudas, gydytojas ortopedas

– Kas naujo gydant sąnarių ligas? – šį klausimą uždavėme gydytojui ortopedui Rimtautui Gudui.

– Kadangi įvairios sąnarių ligos kamuoja labai daug žmonių visame pasaulyje, naujų vaistų bei kitų gydymo būdų ieškoma ir atrandama nuolat. Todėl trumpai atsakyti į jūsų pateiktą klausimą neįmanoma. Šįkart pakalbėkime kiek siauresne – sąnarių kremzlių susidėvėjimo – tema, nes būtent ši problema yra viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių sąnarių skausmus bei deformacijas.– Kas lemia sąnarių susidėvėjimą?

– Dažniausiai klinikinėje praktikoje sutinkamos sąnarių kremzlės pažeidimo priežastys yra įvairios osteochondropatijos (kremzlės ir kaulo augimo, vystymosi sutrikimai) bei trauminės kilmės pažeidimai. Dėl jų vystantis židininiam kaulo kraujotakos sutrikimui, kremzlė praranda fiziologinius ryšius su pokremzliniu kaulu, tampa pažeidžiama ir palaipsniui nyksta. Ši būklė medicinoje vadinama disekuojančiu osteochondritu. Minėti pakitimai gali prasidėti jau vaikystėje (10-13 metų), tačiau dėl nespecifinių ir neryškių simptomų kartais diagnozuojama tik po kelių dešimtmečių.– Statistiniai duomenys rodo, kad šių pažeidimų pastaruoju metu daugėja. Kaip jūs manote, kodėl?

– Labai svarbus faktorius yra tas, kad jauni žmonės anksti pradeda labai aktyvų fizinį gyvenimą. Fiziniai krūviai dažnai būna neadekvatūs dar nesubrendusiems sąnariams. Genetinis polinkis kremzlės pažeidimams taip pat gana akivaizdus.– Šiuo metu pažeistų kremzlių gydymui plačiai taikomi priešuždegiminiai vaistai, chondroprotektoriai, specialios mankštos, fizioterapijos procedūros ir kt. Kokia vieta tenka chirurginiam pažeistos kremzlės gydymui?

– Chirurginis gydymas labai sparčiai tobulėja ir šiuo metu visame pasaulyje plačiai taikomos ir yra efektyvios minimaliai invazinės – artroskopinės procedūros, kurių metu dažnai galima sugydyti ir pažeistą sąnario kremzlę. Pastaruoju metu atliekamos vadinamosios mozaikinės kremzlinio audinio transplantacijos duoda labai gerus rezultatus. Mozaikinės kremzlinio audinio transplantacijos metu artroskopu apžiūrėjus sąnarį įvertinamas sąnarinės kremzlės defekto dydis, lokalizacija, konsistencija ir spalva. Specialiais instrumentais pašalinami negyvybingi kremzlės ir kaulo fragmentai bei išvalomas defekto dugnas. Vėliau „įspraudimo“ principu kaulo ir kremzlės transplantantai įvedami į recipientinę vietą. Taip procedūra kartojama, kol užpildoma defekto vieta. Tačiau per vėlai susirūpinus, net ir šiuolaikiškos minimaliai invazinės procedūros gali nebepadėti, tuo atveju belieka tiktai sąnarių endoprotezavimo operacijos.– Jūs esate Lietuvos artroskopuotojų draugijos, Tarptautinės kremzlės atstatymo draugijos, tarptautinės sporto traumatologijos ir artroskopijos chirurgijos narys, 18 mokslinių publikacijų pažeistų kremzlių gydymo tema autorius. Gal galėtumėte patarti žmonėms, ką reikėtų žinoti, kad pacientas, atėjęs pas gydytoją, neišgirstų neviltim dvelkiančio klausimo „Kodėl jūs neatėjote anksčiau?“

– Būtina žinoti, kad pirmieji sąnario kremzlės pažeidimai dažnai beveik nejuntami. Todėl sąnarių ligų profilaktika reikėtų susirūpinti jau tada, kai ima mausti sąnarius po didesnio fizinio krūvio ar keičiantis orams, o ryte pailsėjęs žmogus paprastai skausmo nebejaučia. Tai pirmas signalas, kad sąnario kremzliniam audiniui reikia pagalbos. Vėliau skausmas pasireiškia ir po mažesnio fizinio krūvio, pažeidimui didėjant skausmai ima varginti naktį, sąnariai patinsta, traška, pasidaro sunku sulenkti ar ištiesti sąnarį, pavyzdžiui, pritūpti, greitai atsistoti. Gali pasireikšti net sąnario strigimo epizodai. Tokiam skausmų kamuojamam žmogui paprastai prireikia operacijos, ir tik po jos skiriami minėti preparatai.

Iš praktikos galiu pasakyti, kad beveik visi žmonės, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, be kitų nusiskundimų, pamini ir sąnarių skausmus. Didelės rizikos grupei priklauso sportininkai, jiems sąnarių ligų profilaktika ypač svarbi. Sąnarių ligos dažniausiai gresia sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms – ūkininkams, gamyklų darbininkams. O kadangi lietuviai nuo seno garsėja savo darbštumu, daugumai reikėtų pasitarti su gydytoju, kai vos tik pajunta bent vieną iš aukščiau minėtų simptomų. Patarimai dažniausiai būna individualūs, priklauso nuo simptomų pobūdžio, gyvenimo būdo, įpročių, profesijos ir pan., tačiau keli patarimai tiks visiems ir visada:

Įvykus kelio sąnario traumai ir plyšus meniskui ne visada būna didelis skausmas ir funkcijos apribojimas. Dažnai simptomai pasireiškia daug vėliau, po pažeidimo praėjus savaitėms ar net mėnesiams. Žmogus gali jausti nedidelį kelio sąnario srities maudimą po fizinio krūvio ar tiesiog remiantis pažeista koja. Menisko pažeidimui progresuojant, gali pradėti varginti kelio sąnario tinimai, sąnario girgždėjimas judesio metu. Tai jau yra rimti simptomai, rodantys, kad kelio sąnario padėtis yra kritiška. Tokiu atveju dažniausiai būtina artroskopinė kelio sąnario operacija.

Literatūroje aprašytos menisko funkcijos ir jų svarba sąnario biomechanikai verčia taikyti operacinio gydymo metodikas stengiantis meniskus išsaugoti, o ne pašalinti.

Įvairios meniskų susiuvimo metodikos turi būti parenkamos atsižvelgiant į pažeidimo tipą ir vietą. Šiuo metu naudojamos įvairios metodikos, kurias jau gana sėkmingai įgyvendino kai kurie ir mūsų šalies gydytojai ortopedai.

Daug kur vyrauja klaidinga nuomonė, kad kiekvienas menisko plyšimas turi būti operuojamas. Dalis žmonių net nežino, kad turi plyšusius meniskus, ir sėkmingai pragyvena visą gyvenimą neturėdami jokių funkcijos sutrikimų. Operuoti reikia tiktai tada, kai plyšęs meniskas sukelia specialius simptomus ir sudaro sąlygas degeneracinei sąnario ligai susidaryti. Tuomet reikia pagelbėti kelio sąnariui normaliai funkcionuoti ir kartu užkirsti kelią sąnario susidėvėjimui. Artroskopinių kelio sąnario operacijų metu padaromos tik nedidelės skylutės, o kelio sąnaryje esantys pažeidimai sutvarkomi  mini instrumentais.