Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 bruzienesklinika@gmail.com

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Ką slepia liemenėlė?

Autorius: Saulius Bružas
Nors krūties vėžys šiuo metu yra dažniausiai aptinkamas moterų onkologinis susirgimas, iš visų į onkologus su krūtų pakitimais besikreipiančių moterų piktybiniai navikai nustatomi maždaug tik kas šeštai. Penkioms iš šešių liemenėlė slepia mastopatijas arba gerybinius auglius, cistas. Tai – vėžiniai susirgimai, kurie dažniausiai vystosi kaip hormonų (visų pirma estrogenų) apykaitos sutrikimų pasekmė. Mokslininkai vis dar neranda atsakymo, kodėl sutrinka estrogenų apykaita, kodėl mutuoja (pakinta) krūties ląstelės ir atsiranda įvairūs susirgimai. Tačiau yra pastebėta, kad tose šalyse, kur mitybos pagrindą sudaro augalinės kilmės maistas (pvz., Japonija), krūtų ligomis serga daug mažiau moterų. Įrodyta, kad su maistu gaunami augalinės kilmės estrogenai (filoestrogenai) jau paauglystėje skatina aktyvesnį krūties ląstelių brendimą ir jų perėjimą į aukščiau diferencijuotą stadiją. Dėl to krūtys tampa labiau atsparios ir mažiau pažeidžiamos. Būtent todėl ir reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į dietą ir mūsų šalies moterims. Bet kokio amžiaus moterys turėtų vartoti pakankamai B, C ir E grupės vitaminų, vario, cinko, magnio, folinės rūgšties. Ypač svarbu bent kartą per mėnesį apžiūrėti savo krūtis stovint bei atsigulus. Geriausia tai atlikti 7-10 dienų po menstruacijų, o esant klimakteriniam periodui tam reikėtų parinkti kurią nors vieną mėnesio dieną.
Vystantis mastopatijoms, palaipsniui išryškėja nemažai požymių, iš kurių bene dažniausias yra mastodinija – krūtų skausmas, kurio intensyvumas svyruoja nuo vos juntamo veržimo, maudimo iki gana nemalonaus dirgliavimo.
Krūtys neretai pabrinksta, pakinta jų forma, jų dydis tampa nevienodos, kartais iš spenelio ima skirtis žalsvos, gelsvos ar rausvos spalvos išskyros, krūties oda kartais darosi panaši į citrinos žievelę, matomos raukšlės, įtrauktas spenelis, čiuopiant jaučiamas vienas ar keli sukietėjimai.
Pastebėjus pokyčius krūtyse geriausia iš karto pasirodyti gydytojui, tačiau nereikėtų pernelyg nuogąstauti, jei krūtys padidėjo ar pakito dėl menstruacijų, nėštumo, hormonų vartojimo ar menopauzės.
Kaip nustatomas krūtų ligos? Patyrusiam mamologui (krūtų ligų specialistui) daug informacijos duoda pacientės apklausa ir apžiūra. Kartais reikia atlikti įtartino darinio punkciją ir gautos medžiagos histologinį ištyrimą.
Vyresnėms nei 40m. moterims rekomenduojama kas 1-2 metai atlikti mamogramas – krūtų rentgenologinius ištyrimus.
Nemažai informacijos gali suteikti ir krūtų echoskopija – ištyrimas ultragarsu.
Nereikėtų galvoti, kad kiekvienas mazgelis krūtyje gydomas tik chirurgiškai.
Dažnai užtenka sureguliuoti hormonų apykaitą tam tikrais vaistais, ir krūtys vėl taps lygios, neskausmingos. Tačiau jei gydytojui jus apžiūrėjus iškils bent mažiausia abejonė, reikėtų neatsisakyti siūlomos biopsijos ar net chirurginės operacijos.
Niekada negalima prarasti budrumo, nes piktybiniai susirgimai kol kas visai nežada trauktis, tačiau pasitelkus šiuolaikinius medicinos laimėjimus, lengviau ir sėkmingiau nugalimi.