Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 bruzienesklinika@gmail.com

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Ką pasako vaiko eisena?

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja vaikų ortopedė
Tačiau yra visa eilė vaiko eisenos pakitimų, kuriuos tėveliai turėtų pastebėti ir suskubti pas gydytoją. Skaudu, kai ne dėl dėmesio stokos, o dėl paprasčiausio nežinojimo kartais būna užleidžiami susirgimai, kurių pasekmės gali likti visam gyvenimui. Todėl trumpai norėčiau paminėti pagrindinius simptomus, kurie turėtų sukelti didesnį ar mažesnį nerimą ir paragintų tėvelius nebe atidėlioti vizito pas gydytoją. 1-2 metų vaikai paprastai vaikšto išskėstomis kojytėmis, remdamiesi į žemę pilnomis pėdutėmis, nežymiai sulenkę kojas per kelius. Reikėtų sunerimti, jei vaikutis nenori remtis kulnimis, o eina remdamasis tik pirštais, arba tik pėdos dalimi ir- ypač- jei jis pradėjo vaikščioti sulaukęs ne metukų amžiaus, o gerokai vėliau irjei eidamas jis pernelyg dažnai krenta. Toks vaikščiojimas gali byloti apie įvairios kilmės nervų sistemos pakenkimus, (visų pirma – apie vaikų cerebrinį paralyžių), bei apie kai kuriuos gana retus medžiagų apykaitos sutrikimus, pasireiškiančius įvairių organizmų sistemų, o tame tarpe ir raumenų sistemos, sunkiais pakenkimais, arba apie nepilnai išgydytą arba net negydytą šleivapėdystę. Kalbėdama apie pastarąjį susirgimą, kuris negydomas neišvengiamai sukelia didesnio ar mažesnio laipsnio luošumą, ir kurio diagnozė atimiesiems pirmiausia asocijuojasi su ilgalaikiais varginančiais gipsavimas bei sudėtingomis chirurginėmis korekcijomis, noriu paminėti, kad mūsų klinikoje jau gana sėkmingai įvaldėme Lietuvoje visai neseniai pradėtą taikyti Ponceti metodą, kuris leidžia šią sunkią deformaciją ištaisyti, palyginti, gana paprastai ir nesukelia vaikui didesnių kančių. Svarbu tik – ankstyva gydymo pradžia. Jei mažylis eina lyg ančiukas krypuodamas į šonus, reikėtų pasidomėti jo klubų sąnariais: gal būt, liko iki šiol nediagnozuota klubų sąnarių displazija ar net įgimtas išnirimas. Tokia eisena taip pat gali būti dėl kai kurių gana rimtų nervų bei raumenų sistemos susitrgimų.

Jei bet kurio amžiaus vaikas vaikšto nerangiai, grubiai, šlepsinčia eisena, jei iškreipia batus, reikėtų sunerimti dėl galimos pilnapadystės ar kitokio pobūdžio netaisyklingo pėdos vystymosi, kuris, priklausomai nuo daugelio fiziologinių bei patologinių ypatumų, gali prasidėti bet kuriame amžiuje.

Sunki eisena rytais, negalėjimas priminti kulnų, dažniausiai byloja apie kulnikaulių osteochondropatijas, kurios pačios savaime nėra pavojingos, tik sukelia daug nepatogumų einant ar sportuojant. Tačiau jei vaikas rytais sunkiai išsijudina dėl sąnarių (ypač plaštakų bei riešų) sustingimo, reikėtų nedelsiant pasitikrinti dėl galimų reumatinės kilmės susirgimų.

Taip pat nereikėtų likti abejingiems jeigu pastebėjote, jog vaikas, atsikėlęs rytais bei vėliau, antroje dienos pusėje, ypač daugiau pabėgiojęs, šlubuoja, nors jokiais skausmais lyg ir nesiskundžia, arba kartais pasako, kad pavargo šlaunis. Tokiais, palyginti nekaltais simptomais, dažniausiai prasideda gana rimta Perteso liga – šlaunikaulio galvutės aseptinė nekrozė, reikalaujanti ilgalaikės režimo ir gydymo kontrolės ir neretai paliekanti didesnius ar mažesnius klubo sąnario anatominius bei funkcinius sutrikimus.

Blogėjanti pusiausvyra, dažnėjantys kritimai, net ir kol kas nepastebint daugiau simptomų, turėtų sukelti nerimą dėl pusiausvyros centro, esančio smegenų dalyje, vadinamoje smegenėlėmis, pakenkimo, kurių viena iš dažnesnių priežasčių – minėtos smegenų dalies augliai. Tačiau panašius simptomus gali sukelti ir raumenų bei raiščių silpnumas, atsiradęs dėl kai kurių būtent šios sistemos susirgimų, arba net šiaip jau visai sveikam vaikui, jeigu jis, ypač greito augimo periodu, pernelyg ilgai sėdi prie kompiuterių, knygų ar televizoriaus, ir vengia arba neberanda laiko fiziniam aktyvumui.

Asimetriška eisena (kada skirtingai statomos kojos) dažniausiai nurodo į stuburo iškrypimus arba dubens bei kojų ašių netaisyklingą vystymasi.

Pastebėjus šiuos, arba bet kuriuos kitus eisenos pakitimus, reikėtų nedelsiant išsiaiškinti jų kilmę, o nelaukti tikintis, kad gal tai praeis savaime. Gal būt, tai ir praeis, o gal liks nenusakomai skaudus priekaištas sau dėl to, jog savo abejingumu pasmerkėte vaiką luošumui.