Viena iš dažnesnių apakimo priežasčių yra glaukoma. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukomos paplitimas tarp vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių sudaro 1 proc., vyresnių nei 50 metų – 2 proc., vyresnių nei 60 metų – 3 proc. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 23-30 tūkstančių sergančių glaukoma žmonių, o per pastaruosius 10 metų apakusiųjų dėl šios ligos padaugėjo nuo 6 iki 32 proc.

Ši liga paprastai išsivysto dėl kokios nors kilmės bendros (taip pat – ir akies) kraujotakos sutrikimų, kuriuos dažniausiai lemia padidėjęs kraujospūdis, kraujagyslių ateroskleroziniai pažeidimai ir kt. Glaukoma gali vystytis ir nesant aukščiau išvardintų problemų; kraujotaka sutrikti gali vien tik akyje, pavyzdžiui, po traumos. Sergant glaukoma, dėl akies kraujotakos sutrikimų padidėja akispūdis. Jis lemia negrįžtamus akies nervo pakitimus, dėl to palaipsniui silpsta regėjimas.

Esant ankstyvai ligos stadijai pacientas neturi jokių nusiskundimų. Ligai progresuojant, pradeda kartotis pablogėjusio matymo epizodai: akis lyg užtraukia rūkas. Dažniau tai įvyksta rytais. Šie epizodai dažnėja, kol tampa nuolatiniai. Ligoniui daiktų kontūrai tampa neryškūs, gęsta spalvos – taip palaipsniui išsivysto visiškas apakimas.

Liūdina tai, kad gydymas gali būti efektyvus tik jį pradėjus ligos pradžioje, kuomet žmogus praktiškai neturi kuo skųstis. Visiems žmonėms, ypač tiems, kurių giminėje yra ar buvo sergančių glaukoma, sulaukus 40 metų reikėtų kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją, kad išsaugotų svarbiausią jutimą – regėjimą.