Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas echoskopuotojas.

KLINIKOJE DIRBA KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

Gydytojas naujos kartos ultragarso sistema Mindray DC-80 atlieka:

Pilvo organų echoskopiją, kurios metu ištiriami inkstai, kepenys, tulžies pūslė, kasa, blužnis. Tyrimas rekomenduojamas esant pilvo skausmui ar pūtimui, sutrikusiai kepenų funkcijai, padidėjus kuriam nors organui, sergant inkstų ar tulžies pūslės akmenlige, hepatitu, kepenų vėžiu, kepenų ciroze, kasos uždegimu (pankreatitu), kasos vėžiu ir kt. ligomis. PASIRUOŠIMAS - nevalgyti ir negerti 4 prieš tyrimą. Tyrimo išvakarėse rekomenduojama nevalgyti pilvo pūtimą skatinančių maisto produktų (juodos duonos, obuolių, kriaušių ir pan.);

Skydliaukės echoskopiją, kurios metu įvertinami skydliaukės morfologiniai pakitimai (mazgeliai, cistos, grūdėtumas), esant sutrikusiai funkcijai: hipotirozei ar hipertirozei;

Poodinių darinių echoskopiją diagnozės patikslinimui.



















Krūtų echoskopiją, kurios metu nustatomi latakų išsiplėtimai, cistos, augliai.

Inkstų echoskopiją, kuri suteikia naudingos informacijos apie inkstų audinį ir jo darinius, padeda išsiaiškinti inkstų skausmo priežastis. Šio tyrimo pagalba galima ištirti jų cistas ir kietus darinius: vėžį, akmenis.

Prostatos echoskopiją, kuri leidžia patvirtinti ar atmesti tokias diagnozes, kaip gerybinė prostatos hiperplazija, prostatitas, prostatos padidėjimas.

Šlapimo pūslės echoskopiją, kurios metu įvertinama šlapimo pūslės sienelė bei šlapimo pūslės turinys. Vertinama ar nėra šlapimo pūslės divertikulų, šlapimtakio angos pakitimų (ureterocelė, konkrementai įstrigę šlapimtakio angoje), navikų. Taip pat galima stebėti šlapimo pūslės konkrementus, kraujo ar drumzlių nuosėdas, išmatuoti liekamąjį šlapimą.

Naujagimių ir kūdikių klubų echoskopiją (dėl displazijos).

Neurosonografiją - naujagimių ir kūdikių galvos ultragarsinį tyrimą, kurio metu vertinamas  smegenų audinys, skilvelių dydis, vidurio linijos struktūros bei tarpai tarp galvos pusrutulių ir juos gaubiančios kaukolės.  Ultragarsinis tyrimas  leidžia nustatyti įgimtas galvos smegenų anomalijas, darinius, išorinės ir / ar vidinės vandenės požymius.

ddada

Gamindamos tulžį, kepenys atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese. Tai maisto medžiagų sandėlis, kur kaupiasi D, K ir B grupės vitaminai, geležis, glikogenas (energijos šaltinis), gaminasi vitaminas A. Kepenyse skaldomos ir nukenksminamos tiek į organizmą patenkančios kenksmingos medžiagos (alkoholis, toksinai, medikamentai), tiek ir organizme susidarančios (amoniakas).

Paskutinį dešimtmetį daugėja lėtinėmis kepenų ligomis sergančių žmonių. Jos sukelia ne tik kepenų funkcijos nepakankamumą, tačiau sutrikdo ir kitų svarbių organų, tokių kaip smegenys ar inkstai, funkciją, dažnai sukelia invalidumą ir ankstyvą mirtį.

Kepenų veiklą blogina alkoholis, medikamentai, kai kurių maisto produktų sudedamosios dalys, turi įtakos toksiniai aplinkos veiksniai, vyresnis amžius. Dažnai kepenis pažeidžia B ir C hepatito virusai, pakitimai, vykstantys organizme sergant autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis.

Virusiniais hepatitais užsikrečiama nuo sergančiojo ar lėtinio virusų nešiotojo, virusui patenkant į organizmą per odos ar gleivinių pažeidimus su krauju ar kitais organizmo skysčiais (hepatito virusas randamas kraujyje, seilėse, spermoje, makšties išskyrose), neteisingai atliekant medicinines procedūras, tatuiruojantis, veriant auskarus, naudojantis infekuoto asmens skutimosi peiliuku ar dantų šepetėliu.

Sėkmingas lėtinių kepenų ligų gydymas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku pradėto gydymo. Anksti diagnozuoti lėtines kepenų ligas nėra lengva, nes iki komplikacijų atsiradimo jos nepasireiškia jokiais klinikiniais simptomais. Paciento skundai paprastai būna nespecifiški: pilnumo pojūtis dešinėje pašonėje ir po krūtine, bendras silpnumas, nuovargio jausmas, kartais – apetito stoka, raumenų, sąnarių skausmai, odos niežėjimas.Tik atitinkamai ištyrus , diagnozuojama lėtinė kepenų liga.Dažniausiai kepenų pažeidimas vystosi palaipsniui. Išskiriamos trys lėtinio kepenų pažeidimo formos:

1. kepenų suriebėjimas – steatozė;

2. Kepenų uždegimas - hepatitas

3. kepenų surandėjimas - cirozė

Steatozę gali sukelti alkoholis, nutukimas, cholesterolio padidėjimas, gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas. Hepatitą sukelia virusai, alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Steatozės ir hepatito sukelti pokyčiai kepenyse yra grįžtami , todėl šiose stadijose labai svarbus laiku pradėtas ir adekvatus gydymas. Būtina visiškai atsisakyti alkoholio, laikytis nurodytos dietos, vartoti specialisto paskirtus vaistus.

Steatozės ir lėtinio hepatito (ypač alkoholinio ir medikamentinio) gydymui vartojami kepenų ląsteles apsaugantys vaistai, kurie veikia antioksiduojančiai, mažina uždegimą, randėjimą (fibrozę), skatina tulžies išsiskyrimą, padeda nukenksminti žarnyne susidariusias kenksmingas medžiagas, be to, efektyvūs gydant toksinius hepatitus (alkoholinius, medikamentinius ir kt.). Gydymo pasekoje gerėja bendra ligonio būklė, savijauta, mažėja virškinimo sutrikimai, normalizuojasi kepenų funkcijos tyrimų rodikliai.

Steatozės ir hepatito pokyčiai kepenyse grįžtami. Tuo tarpu sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Šie pokyčiai sutrikdo kepenų kraujotaką, funkciją, vystosi kepenų cirozės komplikacijos: sutrinka smegenų veikla (encefalopatija), renkasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), gali kraujuoti iš virškinamojo trakto. Šioje stadijoje skiriamas tik medikamentinis kepenų cirozės komplikacijų gydymas, jis dažnai mažai efektyvus, ir neretai gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga kepenų persodinimo operacija.