Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 bruzienesklinika@gmail.com

Stipriausi Lietuvoje darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Reumatologo pagalba​Išskleisti

Reumatologo pagalba

Reumatinės ligos yra tikra mūsų laikmečio rykštė:

20-30% pacientų, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, turi reumatinių problemų. 25% visų išlaidų, kurias sąlygoja ligos, tenka reumatinėms ligoms. Jos užima 2-ą vietą po širdies - kraujagyslių ligų pagal sukeltą ilgalaikį neįgalumą.

Klinikoje konsultuoja gydytoja reumatologė Rūta Laučiuvienė.

Sąnarių ligos ir sąnarių funkcijos

Autorius: Gydytojas-reumatologas Mykolas Petraitis

Sąnario uždegimas ar aplinkinių audinių uždegimas turi būti gydomas taikant ramybę, priešuždegiminius vaistus, kurie gali būti geriami, leidžiami, tepami skaudamoje vietoje. Tačiau prieš skiriant vaistus, reikia stengtis išsiaiškinti ligos kilmę ir skirti tinkamiausią gydymą, kuris gali tęstis pakankamai ilgai.

Karščiuojančiam ar sergančiam įvairiausiomis virusinėmis ligomis pacientui, taip pat gali skaudėti sąnarius, bet sąnarių uždegimo tuo metu nebūna. Sudėtingesnis atvejis, jei patino sąnarys, paraudo oda ties sąnariu,sunku judėti, pakilo temperatūra, krečia šaltis – gal būt tai sąnario infekcijos požymis? Kaip tuo metu elgtis – reikalinga skubi punkcija ir sąnarinio skysčio ištyrimas, tai atlieka chirurgas, traumatologas, reumatologas. Pagal gauto skysčio tyrimo duomenis paskiriamas tinkamas gydymas. Tokie atvejai yra reti. Dažniau tenka atlikti punkciją pacientui sergančiam podagriniu artritu, kurios paūmėjimas taip pat lydimas aukštos temperatūros ir labai stipraus skausmo. Net ir neradus infekcijos tokiam pacientui, punkcijos metu pašalime kristalus iš sąnario ertmės, kurie ir sukelia ligą.

Aplink sąnarį yra daug struktūrų: sausgyslių, kurios turi kanalus, bei prisitvirtinimo prie kaulų vietas, tepalinių maišelių, kurie gali būti injekcijos tikslas.

Su sąnarių punkcijomis susiję keli mitai, kuriuos reiktų aptarti:

  1. Labai skauda leidžiant į sąnarį – skausmas jaučiamas trumpai praduriant odą ir patenkant į sąnarį, tai 1 sekundė. Jei planuojama ilgesnė procedūra  naudojami nuskausminantys vaistai. Būtinai informuokite gydytoją prieš punkciją, jei yra buvę alerginės reakcijos į bet kokius medikamentus. Beje, sąnarys nėra, kuo nors jautresnis nei raumenys ar poodis, į kuriuos vaistai leidžiami kasdien.
  2. Į sąnarį suleisti vaistus pavojinga. Leisti į sąnarį turi teisę specialistai, kurie moka atlikti šias procedūras. Sąnario infekcijos labai retos, ypač atliekant procedūras pagal antiseptikos reikalavimus.
  3. Suleidus vaistus, sugadina kremzlę. Dažniausiai injekcijoms naudojamas preparatas Kenalog. Tai ilgo veikimo priešuždegiminis gliukokortikoidas, kuris veikia prieuždegimiškai sąnario ertmėje iki kelių mėnesių. Jį naudojant reikia žinoti, kad negali būti jokios infekcijos odoje aplink sąnarį, gerai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, normalus cukraus kiekis kraujyje sergantiems diabetu ir kt. reikalavimai. Leisti Kenalog nerekomenduojama dažniau nei 3 k/metus į tą patį sąnarį. Kremzlės pažeidimo išvengiama laikantis tausojančio režimo, t.y. pirmas 2 paras, po vaisto suleidimo mažiau vaikščioti, nedirbti sunkių darbų.

Žinoma, kad kiekviena procedūra atliekama kvalifikuoto gydytojo yra pakankamai saugi, tačiau nenumatytų reakcijų ir komplikacijų rizika išlieka.

Pacientų, kuriems reikia atlikti sąnario punkciją, atranką atlieką gydytojas specialistas.

Peties skausmo gydymui – nustačius tepalinio maišelio uždegimą, akromioklavikulinio sąnario, peties sąnario uždegimą rekomenduojama leisti Kenalog pusę ar visą ampulę.

Kelio sąnario – uždegimo gydymui ampulę Kenalog. Kelio sąnario artrozės sukeltam skausmui – Go-On, Hyalgan, Renehavis. Šių vaistų kaina ir nauda riboja jų naudojimą praktikoje. Skiriami 2-5 kursai po 1 ampulę į sąnarį kas savaitę. Rezultatas – skausmo sumažėjimas iki 6 mėn.Jokio kremzlės atstatymo, ar kitokio efekto, deja negalime tikėtis, nes tai tepalas pažeistai kremzlei, o ne jos vaistas.

Priešuždegiminius vaistus leidžiame ir į sausgyslių makštis, sausgyslių prisitvirtino vietas, jei taikytos fizioterapinės ir kitos reabilitacinės procedūros neduoda efekto. Galimos problemos – odos išplonėjimas suleidimo vietoje, sausgyslės susilpnėjimas, kaulo aptirpimas. Tai nuo dozės priklausomos pašalinės reakcijos, todėl teisingas ir individualus dozavimas yra būtinas.

Sąnario ir aplinkinių audinių injekcijos gali būti atliekamos ir echoskopo kontrolėje. Tai reikalauja echoskopuotojo įgūdžių, bet užtikrina iki 98 proc. tikslumą. Galimi du metodai – atliekama sąnario echoskopija ir pažymima punkcijos vieta, arba punktuojama echoskopijos metu.

Pacientai sergantys lėtinėmis uždegiminėmis sąnarių ligomis (reumatoidiniu artritu, Bechterevo liga ir kt.) dažniau susiduria su specialistais ir jiems atliekamos sąnario punkcijos ir vaistų injekcijos ne taip jau retai. Tikslas – kontroliuoti ligos požymius, t.y. sąnario uždegimą ir sustabdyti kremzlės pažeidimą.

Gydytojas atliekantis punkcijas ir leidžiantis vaistus turi atsakyti į visus jūsų klausimus ir gauti sutikimą procedūrai. Paaiškinti režimą po injekcijos ir įvertinti visas galimas rizikas susijusias su šia procedūra.

Raudonoji vilkligė – renkasi jaunus

Autorius: Gydytoja-reumatologė, Rūta Laučiuvienė

Tai nežinomos kilmės reumatinė liga, pažeidžianti dauguma organizmo audinių, organų ir jų sistemų. Pažeidimas pasireiškia įvairių organų ( sąnarių, inkstų, plaučių, širdies, kraujodaros organų, lytinės sistemos, odos ir gleivinių, raumenų) pakenkimu įvairiuose deriniuose. Raudonosios vilkligės gydymas reikalauja didelės gydytojo reumatologo patirties, suderinto įvairių medicinos specialistų ir bendrosios praktikos gydytojų darbo.

Serga abiejų lyčių žmonės, moterys serga maždaug 10 kartų dažniau negu vyrai.. Dažniausiai susergama 15 – 40 metų amžiaus.

- Kol kas nėra įrodyta kas sukelia šią ligą, tačiau manoma, kad sąlygas išsivystyti raudonajai vilkligei gali sudaryti šie faktoriai: virusinė infekcija, ultravioletiniai spinduliai, kai kurių medikamentų vartojimas, darbas su cheminėmis medžiagomis, nėštumas, gimdymas, genetiniai veiksniai.

Liga gali prasidėti bendrais organizmo negalavimais: karščiavimu, bendru silpnumu, šalčio krėtimu, apetito pablogėjimu, svorio kritimu. Palaipsniui odoje ima ryškėti specifiniai bėrimo elementai –peteliškės formos plokšti arba kiek iškilę paraudimai odoje, dažniausiai ant skruostų arba nosies nugarėlės, odos papleiskanojimai,sąnarių skausmai, rytinis sąnarių sustingimas (ypač plaštakos, pirštų sąnarių), fizinių jėgų sumažėjimas. Kadangi ši liga pažeidžia ir širdies bei kvėpavimo sistemą, dažnas ligonis skundžiasi dusuliu, silpnumu.atsirandančiu ne tik dėl širdies raumens nusilpimo, bet ir dėl skysčių susikaupimo pleuros ertmėje.

Neretai pažeidžiami ir inkstai, todėl atsiranda pakitimai šlapime. Ligai progresuojant gali vystytis mažakraujystė bei centrinės nervų sistemos pažeidimai, pasireiškiantis traukuliais bei psichozėmis.,

Sergantys šią liga neturėtų dirbti sunkaus fizinio darbo. Reikėtų vengti darbo atvirame ore esant šalčiams, apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių atitinkamai apsirengiant ir naudojant kremus nuo UV spindulių, vengti darbo su cheminėmis medžiagomis. Nemažiau svarbus ir pilnavertis maitinimas, būti gerai išsimiegojus, pailsėjus.

Gydomas šis susirgimas priešuždegiminiais, harmoniniais bei kitų grupių medikamentais. Gydymo trukmė labai priklauso nuo ligos sunkumo, aktyvumo laipsnio.

Pastaraisiais dešimtmečiais ligos prognozė labai pagerėjo. Tai susiję su ankstyva ir tikslia diagnostika, medikamentų optimalių dozių parinkimu ir imuninės sistemos stiprinimu. Dabar 10 metų išgyvenamumas yra didesnis nei 90 proc. Pagrindinės mirties priežastys yra infekcinės komplikacijos, aktyvi ligos eiga ir išeminė širdies liga.

Reumatoidinis artritas – mūsų laikmečio rykštė

Autorius: Rūta Laučiuvienė, gydytoja reumatologė

Šios ligos pradžia gali būti įvairi. Dažnai sąnarių uždegimas prasideda palaipsniui. Pradžioje ima skaudėti vieną sąnarį, po kurio laiko prisideda antras, trečias, ketvirtas. Sąnarių skausmas ir tinimas palaipsniui intensyvėja, apima vis daugiau sąnarių. Liga plinta lėtai, bet atkakliai, be skausmų išnykimų. Pradžia gali būti ir kitokia – intermisinė, kada skausmų priepuolių periodai kaitaliojasi su visišku skausmų išnykimu. Tačiau periodai be skausmo palaipsniui palaipsniui trumpėja ir retėja. Liga darosi persistentinė, nuolat progresuojanti.

Reumatoidinis artritas gali prasidėti ir ūmiai. Per kelias savaites išplinta ryškus daugelio sąnarių uždegimas su visais būdingais šios ligos požymiais.

Kartais   RA gali prasidėti ir palindrominio reumato sindromu, t.y. ūmiai prasidedantis vieno ar kelių sąnarių skausmas ir tinimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o paskui visiškai praeina be jokių liekamųjų reiškinių. Tokios staigios artrito atakos gali kartotis vieną arba keletą kartų per savaitę, arba per mėnesį kol įgyja visus reumatoidiniam artritui būdingus požymius:

rytinį sąnarių stingimą, trunkantis ne trumpiau negu 1 val., sąnarių patinimą , skausmą bent trijose sąnarių grupėse, poodinius mazgelius . Ypač būdingas plaštakos sąnarių tinimas ir rytinis sustingimas, dėl ko būna itin sunku pradėti lankstyti pirštus. Pamankštinus, pradėjus dirbti sustingimas paprastai praeina arba bent jau ryškiai sumažėja. Pamažu išryškėja ir rentgenologiniai pokyčiai:kaulinės cistukės, erozijos, kaulų išretėjimas bei šiai ligai būdingi laboratorinių tyrimų duomenys.

Diagnozuoti ankstyvos stadijos reumatoidinį artritą dažnai nėra taip paprasta. Į pasikartojančius sąnarių skausmus pacientai dažnai nekreipia didesnio jei skausmai nėra labai ryškūs ir dažni. Šią ligą gydyti nėra paprasta, ypač tais atvejais, kai liga jau įsisenėjusi ir ryškiai pakenkusi sąnariams. Gydymo sėkmę lemia visa eilė faktorių, iš kurių bene svarbiausias yra paciento gyvenimo būdas ir jo požiūris į ligą. Norint pasveikti ypač svarbu suprasti , kad su gydytoju teks susidraugauti ilgam, kad reikės rasti laiko vykdyti visus jo nurodymus: gerti vaistus, atlikinėti įvairias procedūras, laikytis darbo ir poilsio režimo ir t.t. Gydymo sėkmę taip pat lemia ir bendra paciento sveikatos būklė, gretutinės ligos, ligos sunkumo laipsnis, gydytojo kvalifikacija.

Apie 50 proc. darbingo amžiaus žmonių po 10 metų ligos praranda darbą. To priežastys- didelis ligos aktyvumas, uždelsta diagnozė, liga nustatyta vėlesniame amžiuje. Anksti diagnozavus ir laiku pradėjus kvalifikuotą gydymą, ši liga gyvenimo kokybės ryškiai nepablogina. Tačiau gydantis nereguliariai, atmestinai, arba jeigu ligonis suserga itin agresyvia ligos forma, prognozė būna abejotina – neretas pacientas priverstas atsisakyti bet kokios aktyvesnės veiklos, praranda galimybę judėti, priverstas kęsti skausmus.

Patikimų patarimų kaip išvengti šios ligos medikai kol kas, deja, duoti negali.