Vokų oda yra pati jautriausia ir ploniausia oda veide, todėl šioje srityje greičiausiai atsiranda raukšlių. Dėl šios priežasties būtent akių vokai greičiausiai išduoda mūsų amžių. Su amžiumi raukšlelių skaičius akių vokų srityje didėja, atsiranda odos nukritimas. Dėl riebalų maišelių, gulinčių po voko oda, vokai dažnai išsipučia ir sudaro pavargusio žmogaus išraišką. Šie riebalų maišeliai turi polinkį didėti su amžiumi. Vokų odos pokyčiai dažnai lemia ne tik estetinius žmogaus išvaizdos pokyčius, bet ir rimtesnius nepatogumus - neretai pacientai skundžiasi, kad dėl užkritusių vokų sunku skaityti, žiūrėti televizorių ar dirbti kompiuteriu. Kai kuriems jų dėl užkritusių vokų nuolat tenka kęsti akių uždegimą, akys greičiau pavargsta. Laimei, užkritusių ir sunkių akių vokų problemos sprendimo būdas yra – tai vokų plastika (blefaroplastika). Blefaroplastika vadinamas odos pertekliaus ar riebalų maišelių pašalinimas iš vokų.  Ši operacija grąžina veidui jaunatvišką ir žvalią išvaizdą, akys tampa išraiškingesnės.

Kaip atliekama operacija?

Vokai dažniausiai operuojami taikant vietinę nejautrą ir operacija dažniausiai trunka apie 1 valandą. Operuojant viršutinius vokus, oda įpjaunama išilgai voko raukšlės pagal odos linijas. Atlikus antrą lygiagretų pjūvį pašalinamas odos perteklius. Operacijos metu taip pat pašalinami riebaliniai maišeliai. Kadangi pjūvis gula į natūralią odos raukšlę, sugijus, odos randelis tampa beveik  nematomas.

Paprastai pacientai po operacijos gali  grįžti namo tą pačią dieną. Parą po operacijos rekomenduojama dėti šaltį operacijos vietoje, kad būtų kuo mažesnis audinių patinimas ir mėlynės.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį po operacijos?

• Dėl patinimo po operacijos gali būti sunku užsimerkti, todėl vargina akių sausumas. Šią problemą išsprendžia dirbtinės ašaros arba tepalai.
• Siūlai pašalinami po 4 - 7 dienų.
• Po dviejų savaičių randai jau sunkiai įžiūrimi. Kraujosruvos paprastai išnyksta per kelias savaites, o patinimas gali užtrukti kiek ilgiau.

Pažymėtina, kad tikimybė, jog užkritusių akių vokų operaciją teks kada nors kartoti – labai nedidelė. Tai labai saugi ir rezultatyvi procedūra, kuri tikrai efektyviai gerina pacientų savijautą, todėl užkritę ir sunkūs akių vokai – nebe problema.

Veido senėjimas neišvengiamas. Raukšlių formavimasis tam tikrose veido srityse priklauso nuo odos elastinių savybių ir individualios anatomijos – mimikos raumenų aktyvumo. Jei tam tikri mimikos raumenys labai daug dirba, jie būna nuolat įsitempę, odoje atsiranda raukšlių, kurios su laiku tampa vis gilesnės ir labiau pastebimos. Todėl natūralu, kad kyla noras jų atsikratyti. Drastiškas raukšlių šalinimas operaciniu būdu ne visiems priimtinas, todėl labai puiku, kad šiandien galime rinktis žymiai paprastesnį ir saugesnį būdą, kuomet pakanka tik mažytės injekcijos ir vėl galima džiaugtis atjaunėjusiu veidu. Tokią galimybę suteikia plastinėje chirurgijoje naudojamas botulino toksinas. Be to, šis būdas labai patogus pacientui – juk po vizito pas gydytoją galima keliauti tiesiai į darbą.

Kas yra botulino toksinas ir kaip jis veikia?

Botulino toksinas yra neurotoksinas, kuris paveikia raumenyse esančias nervinių ląstelių galūnėles. Dėl to raumuo tampa nejudrus – sukeliamas jo paralyžius. Raumeniui atsipalaidavus išsilygina odoje esančios raukšlės, sustabdomas naujų raukšlių formavimasis.

Kaip atliekama procedūra?

Tai greita ir beveik neskausminga procedūra, trunkanti vidutiniškai 15-20 minučių. Plona adata daroma nuo šešių iki keliolikos injekcijų į skirtingus veido taškus, priklausomai nuo to, kokias raukšles norima panaikinti.

Ką reikia žinoti po procedūros?

• Injekcijų vieta lieka paraudusi, bet tai išnyksta per 15-30 minučių.
• Botulino toksinas pradeda veikti ketvirtą-šeštą parą, o estetinis raukšlių išlyginimo efektas trunka 4–6 mėnesius. Vėliau raumuo atgauna tonusą ir raukšlė vėl atsiranda, tad injekcijas rekomenduojama kartoti.
• Po procedūros 24 valandas injekcijos vietos negalima masažuoti.
• 4 valandas po procedūros negalima gulėti.
• 2 dienas po procedūros rekomenduojama vengti tiesioginės saulės spindulių, soliariumo, saunos.

Senėjimo požymiai atsiranda dėl įvairių priežasčių – bėgančių metų, saulės poveikio, žalingų įpročių. Laikui bėgant, mažėja natūralus hialurono rūgšties kiekis organizme, todėl oda praranda drėgmę, elastingumą ir suglemba. Yra galimybė atskleisti jūsų tikrąjį grožį ir kovoti su nepageidaujamais požymiais – odos plonėjimu, veido kontūrų pilnumo praradimu ir raukšlių atsiradimu.

Hialurono rūgštis veikia odą iš vidaus, sujungdama vandenį, drėkindama ir tonizuodama ją. Oda tampa jaunesnė ir elastingesnė. Hialurono rūgšties injekcijos sumažina ar visiškai panaikina nosies, lūpų, tarpuakio, taip pat aplink lūpas esančias raukšles. Preparatu galima patobulinti veido simetriją – suteikti didesnę apimtį skruostams, lūpoms, išryškinti jų kontūrą. Po injekcijų veido oda tampa lygesnė, išsaugoma natūrali veido mimika.

Injekcijoms naudojamas preparatas – tai sterilus biogelis su stabilizuota hialurono rūgštimi, kurios yra kiekvieno žmogaus organizme. Pagrindinis hialurono rūgšties naudojimo tikslas – sujungti ir palaikyti vandenį organizme, taip pat tonizuoti odą ir išsaugoti jos elastingumą.

Hialurono rūgšties poveikis trunka 6–12 mėnesių, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir nuo konkretaus preparato.

Kaip atliekama procedūra?

Plonyte adata nedideliais kiekiais suleidžiama hialurono rūgšties preparato. Leidžiamo preparato sudėtyje yra anestetikų. Jautresnėms vietoms taikomas papildomas vietinis skausmo malšinimas – jos patepamos skausmą malšinančiu kremu. Procedūra trunka ne ilgiau kaip 20 minučių.

Ką reikia žinoti po procedūros?

• Sritis, kurioje daryta injekcija, kelias dienas gali būti kiek patinusi.
• Efektas matyti iš karto po procedūros, o galutinis rezultatas matomas po 10 dienų.
• Siekiant ilgalaikio rezultato, procedūrą reikia kartoti po 6–12 mėnesių.

Kad ir kaip skeptiškai vertintume plastinių operacijų reikalingumą, kartais jos išties gerokai palengvina gyvenimą. Vadinamos „grožio operacijos“ paprastai būna reikalingos anaiptol ne tik estetine prasme – šalinant nedidelius fizinius defektus neretai pašalinamos ir dvasinės problemos.

Pavyzdžiui, ne vienas būsimas pirmokėlis su nerimu laukia mokyklos ne vien tik dėl pasikeičiančios aplinkos, draugų ir pan., jeigu jam jau kieme buvo „prilipdytas“ atlėpausio vardas, jis labai bijo būti taip pavadintas ir mokykloje. Arba vaikas atsisako eiti į darželį vien todėl, kad ten reikės miegoti „pietų“, o tai reiškia – reikės nusimauti kojinaites, ir vaikai vėl klausinės, kodėl jo kojos pirštukai „sulipę“, t.y. suaugę, nors tai medicininiu požiūriu – visai ne problema.

Ir iš tokių, atrodytų, mažų problemėlių kartais kyla didelės psichologinės problemos. Jautresni vaikai ima vengti aplinkinių, užsidaro savyje, blogai save vertina, jaučiasi nuskriausti likimo. Paauglystėje šie iš vaikystės atsinešti skausmai neretai tampa rimtomis psichologinėmis problemomis, kurios daugiau ar mažiau sužaloja asmenybę.

Ragindama pasikonsultuoti su plastikos chirurgais, jokiu būdu nenoriu teigti, kad kiekvienas šiek tiek nuo anatominio vidurkio nukrypęs kūno požymis turi būti ištaisytas chirurgiškai – viską reikia vertinti labai individualiai, atsižvelgiant ne tik į patį defektą, asmenybės ypatumus, bet ir būtinai į operacijos apimtį, jos riziką. Pavyzdžiui, galbūt paprasčiau yra padirbėti su psichologais ir prisitaikyti gyventi be dvasinio skausmo, turint šiek tiek per didelę ar per kumpą nosį (šio defekto ištaisymas yra gana rimta chirurginė operacija). Tačiau kam pasmerkti vaiką vengti viešumos ar bijoti kirptis plaukus vien todėl, kad jo ausys atlėpusios? Juk pastarojo defekto ištaisymas – palyginus gana nesudėtingas. Jau tą pačią dieną  po operacijos pacientas gali vykti į namus ir po dienos kitos – sukinėtis su draugais kieme, užsidėjęs ant galvos sportinę kepuraitę arba bent juostelę, kurios per 2-3 savaites galės visai atsisakyti.

Įsiklausykime į savo vaikų nusiskundimus ir išgirskime juos: galbūt iš tiesų dėl vienokios ar kitokios jų kūno estetinės problemos reikėtų bent pasitarti su plastikos chirurgais, o ne numoti į jas ranka.

Žaizdų išvengti negalime. Neretai negalime išvengti ir chirurginių operacijų. Tačiau galime daug ką padaryti, kad išvengtume bjaurių, žalojančių kūną ir žeidžiančių sielą randų. Ką gi reikėtų žinoti?

Pagrindinė taisyklė – nesigydykime žaizdų patys. Jeigu viena žaizdelė užgijo sėkmingai ir neliko beveik jokių žymių, tai nereiškia, kad tokia pat sėkmė turėtų lydėti ir susižeidus kitąkart. Sužeidimas nelygu sužeidimui, ir rando kokybė priklauso anaiptol ne tik nuo žaizdos dydžio, svarbiausia - nuo žaizdos krypties (ar ji sutampa su odos linijų kryptimi, ar ne), žaizdos kraštų lygumo, gijimo kokybės (ar sklandžiai gijo, ar neprisidėjo infekcija ir pan.), aplinkinių audinių bei – ypač - bendros organizmo būklės. Nelygiais kraštais, žiojintis odos defektas sugijęs, žinoma, paliks grubesnį ar mažiau grubų randą, nors žaizda būtų ir visai negili. Tuo tarpu pirmosiomis valandomis po sužeidimo nulyginus žaizdos kraštus ir sufiksavus juos specialiomis juostelėmis arba ploniausiais, dažnai net paprasta akimi įžiūrimais siūlais, galima tikėtis, jog sugijus odoje liks tik beveik nematomas brūkšnelis.

O ką daryti, jei randą  jūs jau turite? Pirmiausia – nenusiminkite. Šiandieninė farmacijos bei grožio industrija gali jums pasiūlyti įvairiausių priemonių. Tačiau net ir visas jas išbandę neretai galite likti nepatenkinti rezultatais. Kodėl? Todėl, kad randas randui nelygu. Svarbiausia yra nustatyti, kodėl tas randas yra nedailus ir kuo tą nedailumą galima panaikinti. Tai ir yra bene sudėtingiausias uždavinys plastikos chirurgams arba kosmetologams. Teisingai parinkus gydymo metodą, paprastai pavyksta gerokai pagražinti net ir pačius bjauriausius randus, arba net išvis jų atsikratyti.

Na, o kol susiruošite apsilankyti pas specialistą, norėčiau duoti dar keletą patarimų. Randai – jautri odos vieta, todėl:

• venkite tiesioginių saulės spindulių;
• atsargiai ir kruopščiai parinkite kosmetikos priemones, nes tai, kas tinka jūsų odai, gali visai netikti jūsų randui;
• kuo rečiau randus muilinkite, kaitinkite pirtyje ir visai juos pridenkite naudodamiesi soliariumu;
• stenkitės, kad randų nedirgintų drabužių siūlės, diržai, laikrodžių ar batų sagtys;
• jei ėmė keistis rando išvaizda, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.