Kas naujo gydant sąnarių ligas?
Autorius: Rimtautas Gudas, gydytojas ortopedas
- Kas naujo gydant sąnarių ligas? - šį klausimą uždavėme gydytojui ortopedui Rimtautui Gudui.
- Kadangi įvairios sąnarių ligos kamuoja labai daug žmonių visame pasaulyje, naujų vaistų bei kitų gydymo būdų ieškoma ir atrandama nuolat. Todėl trumpai atsakyti į jūsų pateiktą klausimą neįmanoma. Šįkart pakalbėkime kiek siauresne – sąnarių kremzlių susidėvėjimo - tema, nes būtent ši problema yra viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių sąnarių skausmus bei deformacijas.- Kas lemia sąnarių susidėvėjimą?
- Dažniausiai klinikinėje praktikoje sutinkamos sąnarių kremzlės pažeidimo priežastys yra įvairios osteochondropatijos (kremzlės ir kaulo augimo, vystymosi sutrikimai) bei trauminės kilmės pažeidimai. Dėl jų vystantis židininiam kaulo kraujotakos sutrikimui, kremzlė praranda fiziologinius ryšius su pokremzliniu kaulu, tampa pažeidžiama ir palaipsniui nyksta. Ši būklė medicinoje vadinama disekuojančiu osteochondritu. Minėti pakitimai gali prasidėti jau vaikystėje (10-13 metų), tačiau dėl nespecifinių ir neryškių simptomų kartais diagnozuojama tik po kelių dešimtmečių.- Statistiniai duomenys rodo, kad šių pažeidimų pastaruoju metu daugėja. Kaip jūs manote, kodėl?
- Labai svarbus faktorius yra tas, kad jauni žmonės anksti pradeda labai aktyvų fizinį gyvenimą. Fiziniai krūviai dažnai būna neadekvatūs dar nesubrendusiems sąnariams. Genetinis polinkis kremzlės pažeidimams taip pat gana akivaizdus.- Šiuo metu pažeistų kremzlių gydymui plačiai taikomi priešuždegiminiai vaistai, chondroprotektoriai, specialios mankštos, fizioterapijos procedūros ir kt. Kokia vieta tenka chirurginiam pažeistos kremzlės gydymui?
- Chirurginis gydymas labai sparčiai tobulėja ir šiuo metu visame pasaulyje plačiai taikomos ir yra efektyvios minimaliai invazinės - artroskopinės procedūros, kurių metu dažnai galima sugydyti ir pažeistą sąnario kremzlę. Pastaruoju metu atliekamos vadinamosios mozaikinės kremzlinio audinio transplantacijos duoda labai gerus rezultatus. Mozaikinės kremzlinio audinio transplantacijos metu artroskopu apžiūrėjus sąnarį įvertinamas sąnarinės kremzlės defekto dydis, lokalizacija, konsistencija ir spalva. Specialiais instrumentais pašalinami negyvybingi kremzlės ir kaulo fragmentai bei išvalomas defekto dugnas. Vėliau „įspraudimo“ principu kaulo ir kremzlės transplantantai įvedami į recipientinę vietą. Taip procedūra kartojama, kol užpildoma defekto vieta. Tačiau per vėlai susirūpinus, net ir šiuolaikiškos minimaliai invazinės procedūros gali nebepadėti, tuo atveju belieka tiktai sąnarių endoprotezavimo operacijos.- Jūs esate Lietuvos artroskopuotojų draugijos, Tarptautinės kremzlės atstatymo draugijos, tarptautinės sporto traumatologijos ir artroskopijos chirurgijos narys, 18 mokslinių publikacijų pažeistų kremzlių gydymo tema autorius. Gal galėtumėte patarti žmonėms, ką reikėtų žinoti, kad pacientas, atėjęs pas gydytoją, neišgirstų neviltim dvelkiančio klausimo „Kodėl jūs neatėjote anksčiau?“
- Būtina žinoti, kad pirmieji sąnario kremzlės pažeidimai dažnai beveik nejuntami. Todėl sąnarių ligų profilaktika reikėtų susirūpinti jau tada, kai ima mausti sąnarius po didesnio fizinio krūvio ar keičiantis orams, o ryte pailsėjęs žmogus paprastai skausmo nebejaučia. Tai pirmas signalas, kad sąnario kremzliniam audiniui reikia pagalbos. Vėliau skausmas pasireiškia ir po mažesnio fizinio krūvio, pažeidimui didėjant skausmai ima varginti naktį, sąnariai patinsta, traška, pasidaro sunku sulenkti ar ištiesti sąnarį, pavyzdžiui, pritūpti, greitai atsistoti. Gali pasireikšti net sąnario strigimo epizodai. Tokiam skausmų kamuojamam žmogui paprastai prireikia operacijos, ir tik po jos skiriami minėti preparatai.
Iš praktikos galiu pasakyti, kad beveik visi žmonės, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, be kitų nusiskundimų, pamini ir sąnarių skausmus. Didelės rizikos grupei priklauso sportininkai, jiems sąnarių ligų profilaktika ypač svarbi. Sąnarių ligos dažniausiai gresia sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms - ūkininkams, gamyklų darbininkams. O kadangi lietuviai nuo seno garsėja savo darbštumu, daugumai reikėtų pasitarti su gydytoju, kai vos tik pajunta bent vieną iš aukščiau minėtų simptomų. Patarimai dažniausiai būna individualūs, priklauso nuo simptomų pobūdžio, gyvenimo būdo, įpročių, profesijos ir pan., tačiau keli patarimai tiks visiems ir visada:
- venkite antsvorio;
- duokite sąnariams darbo (judėkite, mankštinkitės), bet neperlenkite lazdos;
- jei sąnarį ištiko trauma, kruopščiai vykdykite visus gydytojo nurodymus iki visiško sąnario funkcijos atnaujinimo.
Įvykus kelio sąnario traumai ir plyšus meniskui ne visada būna didelis skausmas ir funkcijos apribojimas. Dažnai simptomai pasireiškia daug vėliau, po pažeidimo praėjus savaitėms ar net mėnesiams. Žmogus gali jausti nedidelį kelio sąnario srities maudimą po fizinio krūvio ar tiesiog remiantis pažeista koja. Menisko pažeidimui progresuojant, gali pradėti varginti kelio sąnario tinimai, sąnario girgždėjimas judesio metu. Tai jau yra rimti simptomai, rodantys, kad kelio sąnario padėtis yra kritiška. Tokiu atveju dažniausiai būtina artroskopinė kelio sąnario operacija.
Literatūroje aprašytos menisko funkcijos ir jų svarba sąnario biomechanikai verčia taikyti operacinio gydymo metodikas stengiantis meniskus išsaugoti, o ne pašalinti.
Įvairios meniskų susiuvimo metodikos turi būti parenkamos atsižvelgiant į pažeidimo tipą ir vietą. Šiuo metu naudojamos įvairios metodikos, kurias jau gana sėkmingai įgyvendino kai kurie ir mūsų šalies gydytojai ortopedai.
Daug kur vyrauja klaidinga nuomonė, kad kiekvienas menisko plyšimas turi būti operuojamas. Dalis žmonių net nežino, kad turi plyšusius meniskus, ir sėkmingai pragyvena visą gyvenimą neturėdami jokių funkcijos sutrikimų. Operuoti reikia tiktai tada, kai plyšęs meniskas sukelia specialius simptomus ir sudaro sąlygas degeneracinei sąnario ligai susidaryti. Tuomet reikia pagelbėti kelio sąnariui normaliai funkcionuoti ir kartu užkirsti kelią sąnario susidėvėjimui. Artroskopinių kelio sąnario operacijų metu padaromos tik nedidelės skylutės, o kelio sąnaryje esantys pažeidimai sutvarkomi mini instrumentais.
Kaip pagelbėti reumato iškraipytai pėdai?
Autorius: Jurgis Gavelis, gydytojas
Turbūt nė viena liga taip nevargina ir nedeformuoja sąnarių, kaip reumatoidinis artritas. Ši liga, prasidėjusi nedideliais smulkiųjų sąnarių rytiniais sustingimais, paprastai visada progresuoja. Todėl greičiau ar lėčiau ardomos sąnarinės kremzlės, sukeliamos vis naujos ir naujos uždegiminės atakos.
Ligą tiria ir gydo reumatologai bei gydytojai terapeutai, taip pat dar gana nedrąsiai prie šios pagalbos prisideda mūsų šalies chirurgai. O padėti išsivaduoti iš chroninio skausmo chirurgai išties gali daugeliu atveju.
Reumatoidinis artritas žaloja visus sąnarius, bet ypač - pėdas. Reumatoidinio artrito pažeistai pėdai būdingos ryškios deformacijos, patinimai pėdos priekinėje dalyje, skausmas ir nuospaudos po padikaulių galvomis. Susiformuoja pirštų plaktukinės deformacijos, „iššokę kauliukai“, deformuojasi ir išnyra pirštų – padikaulių sąnariai, išplatėja ir nusileidžia skersinis pėdos skliautas. Esant tokiems pakitimams, atsiranda skausmingos nuospaudos, nutrynimai bei paraudimai pirštuose ir pado priekinėje dalyje. Net ir nuslopinus reumatinį aktyvumą, skausmas išlieka dėl deformacijos.
Deformuota pėda ydingai statoma ant žemės, perkraunami pėdos ir kiti sąnariai, o tai sukelia skausmą. Žmogus vaikšto šlubuodamas, sunkiai prisitaiko avalynę, kiekviename žingsnyje jaučia skausmą. Medikamentais galima sustabdyti ligos aktyvumą, numalšinti skausmą, tačiau panaikinti deformacijas, aišku, nėra galimybės.
Deformacijų, o kartu ir skausmo naikinimo būdai yra du:
- specialios avalynės ar įdėklų į ją pritaikymas konkrečiai pėdai;
- įvairios koreguojančios operacijos.
Neoperacinis būdas paprastai taikomas tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti operacijos arba kai jos dar nereikia.
Operacijų metu koreguojami ligos iškraipyti sąnariai, ištiesinami kojų pirštai, panaikinamos chroninės nuospaudos bei jų priežastys. Tokių operacijų apimtys paprastai gana nemažos (operacija tęsiasi 2-3 valandas), tačiau jau kitą dieną pacientas gali pradėti po truputį vaikščioti. Operuojamą ligonį dažniausiai tik paviršutiniškai primigdžius, visiškas nuskausminimas taikomas tik operuojamai pėdai.
Po tokių operacijų žmonės dažniausiai gali dėvėti įprastą avalynę ir – svarbiausia – atsikrato juos ilgai alinusių skausmų.
Kaip išsaugoti sąnarių lankstumą?
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Pagrindiniai sąnarių lankstumą lemiantys faktoriai yra šie: raumenų bei raiščių elastingumas ir kaulų sąnarinių paviršių lygumas. Išskyrus kai kurias paveldimas ligas, nulemiančias minėtų struktūrų blogą kokybę, pagrindinėmis sąnarių veiklą trikdančiomis priežastimis dažniausiai būna negydytos arba nevisiškai išgydytos traumos, pasikartojantys sąnarių ar raiščių uždegimai, neadekvatus fizinis krūvis (pvz., per intensyvios sportinės treniruotės, per sunkus fizinis darbas) arba, priešingai - itin nejudrus gyvenimo būdas, lemiantis blogą sąnarių kokybę ir greitą jų susidėvėjimą.
Pagaliau, jeigu ir nėra visų šių minėtų faktorių, su amžiumi blogėjant audinių mitybai, išsieikvojus organizme kai kurioms sąnarinių kremzlių statybinėms medžiagoms, sąnarių būklė ima blogėti: kaulus dengiantys kremzliniai paviršiai išplonėja, atsiranda nelygumai, jie sudarko sąnarinį paviršių ir ryškiai pablogina kaulų slydimą lankstant galūnę. Blogėja meniskų, raiščių elastingumas, nes juose ima mažėti vandens, jie tarsi išdžiūva.
Siekiant išsaugoti sąnarių lankstumą, būtina apie tai galvoti nuo pat jaunystės, o dar geriau – nuo vaikystės. Negalima numoti ranka į tokias, atrodytų, mažas problemas, kaip vaikų kojų ašių kreivumas, pilnapadystė, per mažas arba per didelis raumenų tonusas, laikysenos sutrikimai, paauglių „augimo“ skausmai ir pan. Leidžiant jaunuolius sportuoti, labai svarbu parinkti kvalifikuotą trenerį, kad treniruotės visais atžvilgiais būtų kokybiškos ir nežalotų kaulų-raumenų sistemos.
Didelė klaida – atsisveikinimas su fizine kultūra brandžiame amžiuje, tada, kai ji ypač svarbi. Dirbant fiziškai neaktyvų darbą, sąnariai priversti ilgai būti ramybės būklėje. Dėl to sąnarinės kremzlės blogai apiplaunamos sąnarių skysčiu, iš kurio kremzlė gauna maistą. Blogėja kremzlių elastingumas, atsparumas ir būtent dėl to itin dažnai traumuojasi dar gana jauni žmonės, dirbantys ramų darbą ir retkarčiais pabandantys su draugais pažaisti krepšinį, futbolą ir pan. Jei trauma iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin rimta, dažnas ją „pravaikšto“ ir pas gydytojus atvyksta tik tada, kai plyšęs meniskas ar raištis ne juokais sužaloja sąnarį ir sutrikdo jo veiklą.
Sąnarių skausmai šiandieniniam žmogui darosi vos ne įprastinis reiškinys, nes daugelio gyvenimo būdas yra itin nejudrus. Be to, daugelio sąnarius alina dar ir antsvoris, nekokybiška mityba, padidėjęs kraujospūdis ir kt.
Ką daryti, jei reguliariai užsiiminėti mankštomis bei racionalia mityba neprisiverčiame, o sąnariai pradėjo braškėti? Ko gero, belieka viena išeitis – papildyti savo kasdieninę mitybą medžiagomis, būtinomis mūsų kremzlėms. Bene svarbiausios jų – gliukozaminas, gerinantis kremzlės ląstelių atsinaujinimą, ir chondroitinas, sulaikantis vandenį kremzlėje, neleidžiantis jai išdžiūti, o tai reiškia, saugantis jos elastingumą ir atsparumą smūgiams. Šios medžiagos įeina į daugelio preparatų sudėtį ir specialistai rekomenduoja jas naudoti ir visai sveikiems žmonėms, perkopusiems 30-40 metų ribą, o ypač tiems, kurių artimuosius vargina ankstyvi sąnarių susidėvėjimai. Ir visai nebūtina laukti, kol sąnariai ims skaudėti. Geriau pasirūpinti jais anksčiau.
O ką daryti, jei sąnarių skausmas jau seniai tapo kasdieniu palydovu, o jų lankstumas liko tik prisiminimuose? Niekada nereikėtų skubėti nusivilti, nes šiandieninės medicinos technologijos įgalina atlikti pačias įvairiausias sąnarių rekonstrukcijas (tarp jų ir raiščių bei kremzlės persodinimus, plyšusių meniskų susiuvimus ir t.t.) iki sąnarių pakeitimo dirbtiniais.
Kaip atnaujinti sąnarius?
Autorius: Rimtautas Gudas, gydytojas ortopedas
Labai dažnai į ortopedus-traumatologus kreipiamasi dėl kelio, peties, čiurnos sąnarių kremzlės susidėvėjimo ar trauminės kilmės pažeidimų. Kremzlinis audinys susilpnėja dėl įvairių priežasčių. Tuomet sutrinka kremzlės medžiagų apykaita, sumažėja vandens kiekis joje, kremzlė pasidaro mažiau atspari atraminiams krūviams ir sutrūkinėja. Pirmiausia sąnario kremzlė suminkštėja, paskui suaižėja, o vėliau lūžta. Šį kremzlės susidėvėjimo procesą stabdo chondroprotektoriai - vaistinės medžiagos, padedančios kremzlėje sulaikyti vandenį. Dėl to kremzlės elastingumą lemiančios kolageno skaidulos atgauna savybę amortizuoti sąnariui teikiamus krūvius.
Tačiau anaiptol ne visais atvejais šie vaistai gali būti pakankamai efektingi. Jei sąnario kremzlė susidėvėjusi ryškiau, tada pacientui galima pasiūlyti dar kitokį gydymą, kurį sąlyginai būtų galima pavadinti kremzlės protezavimu. Tai - specialių medžiagų suleidimas į pažeistą sąnarį. Tos medžiagos prasiskverbia pro sinovijos membraną, stimuliuoja chondrocitų (kremzlės struktūrinių darinių) gamybą ir išlikdamos sinovijos skystyje, atnaujina ir palaiko pastarojo klampumą. Užpildydama kremzlės nelygumus bei plyšius, ši klampi masė tarsi atnaujina pažeistos ar nudilusios kremzlės paviršių ir tuo būdu labai pagerina sąnario judėjimo galimybę.
Jei kremzlės sąnaryje praktiškai jau nebėra, kaulų sąnariniai paviršiai jau deformuoti ir dėl to jau iškrypusios galūnių ašys, gydymas minėtais būdais vargu ar gali būti efektingas. Tokiais atvejais tenka rinktis chirurginį gydymą – dažniausiai sąnario protezavimą, t.y. sudilusio sąnario pakeitimą dirbtiniu sąnariu. Tai galbūt ir nėra pati geriausia išeitis. Protingiausia, žinoma, bandyti išsaugoti savąjį sąnarį, ir tai daugelių atveju būtų išties įmanoma. Bėda ta, kad daugelis žmonių kažkodėl nesikreipia į specialistus tol, kol pasidaro akivaizdu, jog sąnario jau praktiškai nebėra ir jau nebegalima taikyti aukščiau minėtų pirmųjų dviejų gydymo metodų.
Antra vertus, medžiagų, atkuriančių sąnarių paviršių glotnumą, panaudojimas pas mus kol kas dar nėra pakankamai plačiai taikomas ne tik dėl jų palyginus nežemų kainų, bet ir dėl galimo nepakankamo populiarinimo tarp gydytojų. Tačiau, įvertinus klinikinių stebėjimų rezultatus, norisi galvoti, kad tai išties šiuolaikiškas gydymo metodas, ir kai kuriais atvejais jis, be abejonės, gali labai palengvinti judėjimą.
Kai kulnį nudiegia skausmas
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Atsikeliate iš lovos rytą, žengiate pirmuosius žingsnius, o padą ties kulnimi nudiegia skausmas. Pavaikščiojus skausmas lyg ir praeina, tačiau pavaikštote ilgiau, ir vėl pradeda skaudėti. Jeigu jus vargina būtent tokie negalavimai, ko gero, sergate liga, kuri vadinasi plantariniu fasciitu.
Pėdos kaulai sudaro lanką, kuris vaikštant remiasi į žemę daugiausia padikaulių galvutėmis bei kulnikaulio atramine dalimi. Lanką įtemptoje padėtyje palaiko raiščių, raumenų bei jų sausgyslių sistema ir stiprus, tvirtas skaidulinio audinio darinys, prasidedantis nuo kulnikaulio ir nutįstantis per visą padą pirštų link – pado fascija.
Šios minėtos (ir dar kai kurios kitos) struktūros yra labai svarbios pėdos jėgos, lankstumo bei atraminei ir amortizacinei funkcijai palaikyti.
Per daug apkrovus pėdą (dažniausiai – ryškiai padidėjus kūno svoriui, pradėjus dirbti stovimą darbą visą dieną ir pan.), pablogėjus bendram raumenų bei raiščių sistemos tonusui (staiga nustojus sportuoti, ilgesnį laiką dėl kokių nors priežasčių itin mažai judėjus, ilgiau pasirgus), taip pat dėl mažėjančio jungiamojo audinio tonuso senstant, pėdos lankas ima nuvargti, „sėda“ žemyn. Dėl to daugiau įtempiama pado fascija, ir ji siauriausioje prisitvirtinimo vietoje – kulnikaulio apatinėje srityje – ima „šauktis pagalbos“: rytą, ką tik išlipus iš lovos ir žengiant pirmuosius žingsnius, arba antroje dienos pusėje, daugiau pavaikščiojus, kulnyje lyg durte duria.
Rentgenogramose toje vietoje dažniausiai matomos mineralų sankaupos - taip organizmas bando sutvirtinti silpną vietą. Jos liaudyje vadinamos kulnies „ataugomis“. Aplink mineralų sankaupas vystosi minkštųjų audinių uždegiminiai pakitimai, kurie ir sukelia skausmą kulnyje, dažnai plintantį per visą pėdą.Kulnies skausmas žmogų priverčia netaisyklingai statyti koją. Dėl to ima kentėti ir blauzdos raumenys bei kelio,o vėliau ir klubo sąnariai.
Gydymo būdai priklauso nuo ligos stadijos bei tą ligą sukėlusių priežasčių. Vienam žmogui užtenka šiek tiek pakoreguoti avalynę, pamankštinti, pamasažuoti pėdas ir blauzdas, pritaikyti fizioterapines procedūras, o kitam gelbsti tik tabletės ir į sergančią sritį leidžiami vaistai ar chirurginė operacija.
Kulnies skausmus išgydyti galima beveik visada. Plantarinis fasciitas – viena iš dažnesnių, tačiau anaiptol ne vienintelė skausmo priežastis. Kulnies skausmus gali sukelti ir Achilo sausgyslės problemos, sausgyslių tepalinių maišelių uždegimai, kulnikaulio augliai, prie kulnies esančių sąnarių ligos bei kitos priežastys. Svarbu nustatyti tikslią diagnozę.
Profilaktikai siūlyčiau pasirūpinti savo pėdomis, kol jų dar neskauda: dažnai pavaikščioti pasistiebus, ant kulnų, ant išorinių bei vidinių pėdų skliautų, pamėgti minti dviratį, pavaikščioti basam, pašokinėti. Taip pat svarbu rinktis patogią avalynę ir, žinoma, neprisiauginti per didelio svorio. Nes jeigu pėdos skliautą slėgs dukart didesnis svoris, negu priklausytų, vargu ar ir pats geriausias gydytojas galės jums padėti.
Iššokę pėdos kauliukai
Autorius: Jurgis Gavelis, gydytojas
„Iššokę kauliukai“ (lot. Hallux valgus) yra gana dažna pėdos deformacija. Ši patologija dažniausiai išryškėja apie 30-50-uosius gyvenimo metus ir daug dažniau pasitaiko moterims negu vyrams.
Deformacijos metu ne tik didysis pėdos pirštas iškrypsta į šoną, bet ir pirmas padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Pėda paplatėja, gali atsirasti skausminga nuospauda po antru, ketvirtu padikauliais. Taip pat gali atsirasti skausminga nuospauda, paraudimas ir patinimas ties išsišokusiu kauliuku. Deginantis skausmas, greitas nuovargis sekina žmogų, mažina darbingumą.
Gana dažnai šią problemą turintys žmonės sunkiai prisitaiko avalynę. Nauji batai spaudžia ir vargina koją tol, kol neištampomi pagal pėdos deformacijas.
Šalia medicininės, yra ir kosmetinė šios ligos pusė. Visi žinome, kaip dailiai atrodo gamtos sukurta sveika pėda ir kaip ji gali deformuotis dėl šios patologijos.
Dauguma žmonių mano, kad pėdą sugadina netinkama avalynė, tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Kai kuriose tautose, kur avalynė visai neavima, šią patologiją vis tiek galima aptikti.
Pagrindinė ligos priežastis yra paveldimumas, avalynės reikšmė - antraeilė. Gana dažnai, tiriant deformuotą pėdą rentgenologiškai, galime pastebėti, kad pirmas padikaulis yra truputį ilgesnis nei norma. Tai galėtų būti viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių.
Efektyvus būdas koreguoti pėdą yra operacija. Įvairūs įtvarai bei įdėklai tarp pirštų yra tik laikinas ir neefektyvus gydymo metodas. Tačiau mūsų pacientai dažnai operaciją įsivaizduoja kaip skausmingą, varginančią procedūrą ir norėtų rinktis paprastesnį gydymą.
Tiesa yra tokia, kad profesionaliai ištyrus pėdą, pagal pėdos biomechaniką parinkus ir atlikus operaciją, ryškesni skausmai paciento nevargina nei iškart po operacijos, nei vėliau, pradėjus koją minti. Baimė būti ilgai po operacijos „pririštam“ prie lovos yra visai nepagrįsta. Dalis pacientų, kuriems kauliukų iškrypimas nėra labai didelis, gali iš karto vaikščioti mindami operuotas kojas. Kitiems galbūt prireiks ramentų keletui savaičių.
Tik visiškai ištyrus pacientą galima pasakyti, koks gydymas jam labiausiai tiktų, ar reikalinga operacija, kokia jos esmė, koks bus pooperacinis periodas ir pan.
Dėl ko skauda kelių sąnarius?
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Kelio sąnario anatominė struktūra gana sudėtinga. Blauzdikaulis, šlaunikaulis, girnelė, sąnarinė kapsulė, gaubianti sąnarį bei sudaranti papildomas kišenes aplink jį, meniskai, raiščiai, raumenų sausgyslės - visa tai sudaro gana sudėtingą mechanizmą. Bet kurios jo dalies negalavimas sukelia didesnes ar mažesnes viso sąnario problemas. Šio sąnario skausmas visada ryškiai blogina gyvenimo kokybę, todėl ypač svarbu laiku ir tiksliai diagnozuoti sąnario ligas ir nedelsiant visavertiškai gydyti.
Dėl ko dažniausiai skauda kelius? Ankstyvoje vaikystėje atsiradus kelio skausmams, pirmiausia reikia pagalvoti apie reumatoidinės kilmės susirgimus bei išsiaiškinti, ar vaiko nevargina chroninė infekcija (chroninė angina, adenoidai, sinusitai ir pan.). Jei tokių susirgimų nerandama ir jei nematyti jokių traumos žymių, verta kreiptis į gydytoją ortopedą, jis įvertins kojų ašis, kelių bei klubų būklę. Ypač dažnai klubo sąnario uždegimai, šlaunikaulio galvutės aseptinė nekrozė bei kitos gana rimtos klubo sąnario problemos pasireiškia skausmais būtent kelio srityje bei virš jo. Vaikams kelio sąnarį gali skaudėti dėl įgimtų sąnario vystymosi defektų (įgimtos papildomos sąnario kapsulės klostės, netaisyklingai susiformavusių raiščių ir kt.), kuriuos kartais pavyksta išsiaiškinti tik atlikus specialius tyrimus.
Paaugliams ir jaunuoliams dažniausios skausmų priežastys būna meniskų ar sąnarinės kremzlės trauminės kilmės pažeidimai, blauzdikaulio šiurkštumos pažeidimai ar uždegimai (skauda ir čiuopiamas gumbas blauzdos priekyje, kiek žemiau kelio sąnario), įvairūs gerybiniai (gerokai rečiau – piktybiniai, bet kartais labai skausmingi ir greit augantys) kaulų augliai, funkcinių perkrovimų skausmai (netaisyklingai sportuojant ar esant netaisyklingai susiformavusioms kojų ašims) ir kt. Šiame amžiuje, kaip ir suaugusiesiems, nereikia pamiršti ir reumatinių susirgimų galimybės.
Brandžiame amžiuje ima vyrauti sąnarinių paviršių degeneraciniai, t.y. susidėvėjimo, nunykimo reiškiniai. Jų atsiradimo laikas negali būti nurodomas metais, nes, priklausomai nuo gyvenimo būdo, paveldimumo, bendros sveikatos būklės, traumų ir kitų faktorių, vieniems sąnariai pradeda „sudilti“ vos spėjus žmogui visiškai suaugti, o kiti sugeba išsaugoti lanksčius ir sveikus sąnarius iki gilios senatvės. Ypač didelę neigiamą įtaką kelių (o taip pat ir kitiems) sąnariams turi antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, nereguliarūs, per dideli sportiniai krūviai, neteisinga treniruočių metodika, nevisavertis traumų gydymas, bendras raumenų jėgos nusilpimas, jų elastingumo išnykimas ir kt. Šiame amžiaus periode meniskų ar raiščių plyšimai gali įvykti praktiškai savaime, pavyzdžiui, atsitūpus ar kiek kryptelėjus koją einant nelygiu keliu.
Kaip išvengti rimtų sąnario ligų ir jas lydinčių skausmų?
- Skausmo priežastį reikia diagnozuoti tada, kai tik skausmas prabyla. Negalima numoti ranka kad ir į nekalčiausius vakarinius vaiko kojų skausmus manant, kad jie nieko nereiškia, kad tai – „augimo“ skausmai. Nėra diagnozės „augimo skausmai“: kiekvienas skausmas turi priežastį.
- Visiškai išgydyti bet kokias sąnarių traumas. Gydymas nesibaigia sugijus lūžusiems kaulams ar panaikinus išnirimą. Gydymą galima pabaigti tik visiškai atkūrus sąnario funkciją. Noriu pabrėžti, kad reabilitacija (mankštos, masažai ir kt.) ne mažiau svarbus gydymo etapas negu operacija ar pažeisto sąnario fiksavimas įtvaru.
- Jei jums per 35-40 metų, reguliariai nesportuojate ir jei dar turite kilogramą kitą antsvorio ir staiga sugalvojote vykti paslidinėti į kalnus arba su jaunystės draugais pažaisti krepšinį, tikrai esate potencialus mūsų pacientas: didelė tikimybė, kad patirsite kelio sąnario traumą ar nutrauksite Achilo sausgyslę. Kad to neįvyktų, būtina prieš tai pastiprinti raumenis ir ypač atkreipti dėmesį į lankstumą.
Svarbiausia niekada nesistengti susigyventi su skausmu - būtina surasti kiekvieno skausmo priežastį ir ją laiku pašalinti, net jeigu tam prireiktų apsilankyti ne pas vieną, o pas kelis gydytojus.
Ar verta susigyventi su sąnarių skausmais?
Autorius: Jonas Račkauskas, gydytojas
Dažnai manome, kad sąnarių skausmai yra neišvengiami senatvės palydovai. Galbūt tai iš dalies ir tiesa, kai kalbame apie aštuoniasdešimtmečius ar vyresnius žmones. Jų sąnarinės kremzlės daugeliu atvejų jau būna ryškiai išplonėjusios, sąnarių skysčio gamyba, o taip pat ir sąnario mityba, daugeliu atvejų pablogėjusi, tad bent kiek didėlesnis krūvis sąnariui gali sukelti skausmus bei girgždėjimą. Tačiau jaunesniame amžiuje visiškai galioja posakis „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“, išskyrus kai kuriuos retesnius, genetiškai nulemtus ir iš vaikystės atsineštus sąnarių negalavimo atvejus.
Manau, kad šiandien jau kiekvienas žmogus lengvai išvardintų daugelį sąlygų, reikalingų sąnarių lankstumo išsaugojimui. Tai – aktyvi sąnarių mankšta, visiškas traumų išgydymas, antsvorio bei persišaldymų vengimas ir t.t. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tų sąlygų laikomės. Daugumą šiandieninių žmonių vargina ilgalaikis sėdėjimas prie rašomojo stalo, nekokybiškas maitinimasis, nulemiantis antsvorio atsiradimą. Kenkia ir nereguliarūs ar neadekvatūs fiziniai krūviai, kai tik atsitiktinai, retkarčiais nueinama, o gal ir visai nenueinama pasportuoti į sporto salę arba pradėjus mankštintis vyresniame amžiuje, be kvalifikuoto trenerio pagalbos. Yra ir kitų problemų.
Atsiradus sąnarių skausmui, paprastai griebiamasi priešuždegiminių vaistų, dažnai net nepabandžius paprasčiausių fizioterapinių procedūrų, karštesnės vonios, poilsio, mankštos. Skausmas nuslopinamas, tačiau jį sukėlusi priežastis dažnai lieka. Mąstymas „kam eiti pas gydytoją, jei, išgėrus tabletę, skausmas praeina“, yra visai netinkamas. Daugeliu atvejų, kai ta tabletė nebepadeda, ne kažin ką naujo ir gydytojas bepatars.
Žinoma, nusidėvėjusius kremzlinius paviršius galima padengti kai kuriomis medžiagomis, injekuojamomis į sąnarį, – dėl to sąnario judesiai kuriam laikui pagerės. Galima suleisti į sąnarį stipriai veikiančių nuskausminamųjų ir uždegimą slopinanamųjų vaistų, bet visa tai – irgi laikina.
O kas po to? Po to – sąnario protezavimas, t.y. savojo sąnario pakeitimas dirbtiniu. Tai pastaruoju metu itin populiaru. Tačiau ir tai – laikina, nes protezai susidėvi. Be to, ir įvairių komplikacijų tikimybė nėra labai maža.
Kas belieka daryti? Reikia daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Svarbiausia – daugiau judėti ir neauginti antsvorio. Atsiradus sąnarių skausmui, visai nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus žmogų tai ištiko, nelaukti ilgus mėnesius, kol skausmas praeis savaime. Jei nepadeda paprasčiausias poilsis, šilta vonia, kompresas ar įtrynimas priešuždegiminiu tepalu, arba jei sąnarį ne tik maudžia, bet jis ir sutino, paraudo, delsti nebegalima - kartais liga žengia itin sparčiais žingsniais, ir negrįžtami pakitimai išsivysto labai greitai.
Ką patars gydytojas? Svarbiausia – nustatys sąnario skausmą sukėlusias priežastis ir patars, kaip jas šalinti. Galbūt jums pasiūlys dėvėti įtvarus, palaikančius reikalingoje padėtyje girnelę ar apsaugančius sąnarį nuo nereikalingų šoninių judesių; gal suleis vaistų, „sutepančių“ išdžiuvusį ir girgždantį sąnarį, o gal paaiškės, jog jums tereikia pamankštinti kai kuriuos raumenis, siekiant išbalansuoti sąnarį palaikančių raumenų jėgą, ir skausmai patys pasitrauks.
Na, o jeigu išeitis beliko tik viena – protezavimas, ir jūs jau įrašytas į eilę šiai operacijai, belieka panaudoti visas galimas skausmą mažinančias priemones, kurių pasirinkimas šiandien išties didelis, prisitaikyti įtvarus, palengvinančius judėjimą, ir – laukti. Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų susitaikyti ir bandyti gyventi su skausmu, nes skausmas – negailestingas mūsų priešas, kadangi jis ne tik verčia kentėti, bet neretai ir ryškiai pablogina bendrą gyvenimo kokybę.
