KODĖL TIRPSTA IR SKAUDA PLAŠTAKA?
Gydytojas Andrius Šimkus
Riešo kanalo sindromas - tai būklė, kurią sukelia vidurinio nervo (lot. Nervus medianus) spaudimas riešo kanale. Vidurinis nervas yra pagrindinis jutiminis plaštakos nervas. Jis kartu su devyniomis sausgyslėmis iš dilbio į plaštaką patenka per gana siaurą anatominę struktūrą vadinamą riešo kanalu. Riešo kanalas yra riešo centinėje dalyje iš delninės pusės. Jį iš trijų pusių riboja kaulai, o iš vienos – tvirtas raištis vadinamas lenkiamųjų raumenų laikikliu (lot. Retinaculum flexorum). Riešo kanalo dydis maždaug toks pat kaip to žmogaus nykštys.
Simptomai. Riešo kanalo sindromas dažniausiai pasireiškia:
- nutirpimu, nejautrumu ar dilgčiojimu pirštuose, išskyrus mažąjį. Dažniausiai jutimai sutrinka III piršte. Šie pojūčiai neretai atsiranda vairuojant, ilgai rankoje laikant telefoną, laikraštį;
- naktiniais deginančiais pirštų skausmais, kurie pažadina iš miego, kartai net kelis kartus per naktį. Pacientai neretai bando simptomus palengvinti purtydami ranką, ją nuleisdami žemyn, lankstydami ir masažuodami pirštus. Skausmai neretai plinta link alkūnės ir peties;
- plaštakos silpnumu ir sutrikusia funkcija. Pastebima, kad neretai krenta iš rankos daiktai, sunku suimti smulkius daiktus (užsisegti sagas, paimti adatą);
- pastoviu jutimų sutrikimu pirštuose. Tai jau pažengusios būklės simptomas.
Priežastys. Riešo kanalo simptomai pasireiškia tada kai sumažėja vietos riešo kanale ir visos jame esančios struktūros pradedamos spausti. Tai gali nutikti sumažėjus kanalo apimčiai, arba padidėjus kanale esančių struktūrų tūriui. Riešo kanalo apimtis gali sumažėti dėl kaulų lūžių kai pakinta kanalo forma, ar jame atsiranda papildomų išaugų. Taip neretai būna po stipinkaulio lūžių ar riešo kaulų lūžių. Kita, dažnesnė riešo kanalo priežastis – tai kanale esančių sausgyslių dangalų uždegimas ir paburkimas. Dėl įvairių priežasčių (monotoniško ir ilgalaikio pirštų darbo, reumatinių, skydliaukės ar kitų uždegiminių ligų, pastovaus mikrotraumatizavimo, moterims dėl hormoninių pokyčių) prasideda sausgyslių dangalų uždegimas. Dėl to sausgysles dengiantys audiniai (sinovija) paburksta, patinsta ir riešo kanale pradeda mažėti vietos. Dėl to pradedamas spausti kartu su sausgyslėmis kanale esantis vidurinis nervas.
Gydymas. Riešo kanalo gydymas gali būti konservatyvus (ne chirurginis) ir chirurginis. Jei simptomai nėra stipriai išreikšti ir paciento smarkiai nevargina, galima bandyti gydyti mažinant fizinį apkrovimą plaštakai, nešiojant riešo ir pirštų įtvarą bei vartojant priešuždegiminius vaistus. Jei konservatyvios priemonės nepadeda, simptomai ryškėja ir stiprėja, neretai tenka daryti operaciją. Turbūt dažniausia priežastis dėl ko žmonės kreipiasi į gydytojus ir ryžtasi operacijai – negalėjimas išsimiegoti. Tai stipriai sutrikdo žmogaus kasdieninę veiklą, jo psichinę būklę. Jei nusprendžiama riešo kanalą gydyti operuojant, dažniausiai atliekama gana nesudėtinga, apie 20 min. trunkanti operacija vietinėje nejautroje. Operacijos metu plaštakos delninėje pusėje atliekama pjūvelis, per kurį chirurgas perpjauną raištį sudarantį vieną riešo kanalo sieną. Tokiu būdu riešo kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas jame. Naktiniai pirštų skausmai paprastai praeina iš karto. Dilgčiojimas ir aptirpimas pirštuose paprastai praeina palaipsniui. Po operacijos apie 5-6 savaites rekomenduojama vengti sunkių fizinių darbų.
Ilgą laiką negydant riešo kanalo, suspaustame nerve dėl pablogėjusios kraujotakos vystosi negrįžtami pakitimai ir tada net ir operacinis gydymas ne visada būna sėkmingas.
Iššokę pėdos kauliukai
Autorius: Jurgis Gavelis, gydytojas
„Iššokę kauliukai“ (lot. Hallux valgus) yra gana dažna pėdos deformacija. Ši patologija dažniausiai išryškėja apie 30-50-uosius gyvenimo metus ir daug dažniau pasitaiko moterims negu vyrams.
Deformacijos metu ne tik didysis pėdos pirštas iškrypsta į šoną, bet ir pirmas padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Pėda paplatėja, gali atsirasti skausminga nuospauda po antru, ketvirtu padikauliais. Taip pat gali atsirasti skausminga nuospauda, paraudimas ir patinimas ties išsišokusiu kauliuku. Deginantis skausmas, greitas nuovargis sekina žmogų, mažina darbingumą.
Gana dažnai šią problemą turintys žmonės sunkiai prisitaiko avalynę. Nauji batai spaudžia ir vargina koją tol, kol neištampomi pagal pėdos deformacijas.
Šalia medicininės, yra ir kosmetinė šios ligos pusė. Visi žinome, kaip dailiai atrodo gamtos sukurta sveika pėda ir kaip ji gali deformuotis dėl šios patologijos.
Dauguma žmonių mano, kad pėdą sugadina netinkama avalynė, tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Kai kuriose tautose, kur avalynė visai neavima, šią patologiją vis tiek galima aptikti.
Pagrindinė ligos priežastis yra paveldimumas, avalynės reikšmė - antraeilė. Gana dažnai, tiriant deformuotą pėdą rentgenologiškai, galime pastebėti, kad pirmas padikaulis yra truputį ilgesnis nei norma. Tai galėtų būti viena iš pagrindinių šios ligos priežasčių.
Efektyvus būdas koreguoti pėdą yra operacija. Įvairūs įtvarai bei įdėklai tarp pirštų yra tik laikinas ir neefektyvus gydymo metodas. Tačiau mūsų pacientai dažnai operaciją įsivaizduoja kaip skausmingą, varginančią procedūrą ir norėtų rinktis paprastesnį gydymą.
Tiesa yra tokia, kad profesionaliai ištyrus pėdą, pagal pėdos biomechaniką parinkus ir atlikus operaciją, ryškesni skausmai paciento nevargina nei iškart po operacijos, nei vėliau, pradėjus koją minti. Baimė būti ilgai po operacijos „pririštam“ prie lovos yra visai nepagrįsta. Dalis pacientų, kuriems kauliukų iškrypimas nėra labai didelis, gali iš karto vaikščioti mindami operuotas kojas. Kitiems galbūt prireiks ramentų keletui savaičių.
Tik visiškai ištyrus pacientą galima pasakyti, koks gydymas jam labiausiai tiktų, ar reikalinga operacija, kokia jos esmė, koks bus pooperacinis periodas ir pan.
Ortopedo pagalba
Kodėl skauda, stingsta ir deformuojasi sąnariai? Kas tai yra sąnarių degeneracija ir ar įmanoma šį procesą sustabdyti? Ar įmanoma išsaugoti pažeistą kelio meniską?
Į šiuos ir daugelį kitų klausimų mūsų klinikoje Jums pasiruošę atsakyti gydytojai ortopedai Jonas Račkauskas , prof. med. m. dr. Rimtautas Gudas ir med. m. dr. Igoris Šatkaukas.
Naujos galimybės gydyti peties sąnario sausgyslių plyšimus
Autorius: profesorius medicinos mokslų daktaras Rimtautas Gudas
Peties sąnario sausgyslių plyšimas ir pažeidimai dažniausiai įvyksta fiziškai aktyviems ir dažnai rankų judesius naudojantiems žmonėms arba sausgyslės plyšta nukritus ant rankos ar šono. Tokie pažeidimai labai apriboja normalią kasdieninę žmogaus veiklą.
1 pav. Peties sąnario sausgyslių plyšimas ir artroskopinis (be pjūvių) susiuvimas.
Simptomai, diagnozavimas ir gydymas. Pacientai jaučia skausmą priekinėje arba šoninėje peties sąnario dalyse, kuris gali plisti žemyn, ir sustiprėti po sunkesnio fizinio krūvio. Dažnai skausmas pradeda varginti ir naktį. Dėl sustorėjusių sausgyslių sukelto ankštumo ir skausmo sumažėja aktyvūs peties sąnario judesiai, skausmas lokalizuojasi priklausomai nuo to, kuri sausgyslė yra pažeista. Skausmas gali plisti net iki alkūnės sąnario, pablogėja peties sąnario jėga ir funkcija. Ne visiems žmonėms skausmo stiprumas vienodas, o simptomai ir funkcijos pablogėjimas priklauso nuo plyšusių sausgyslių skaičiaus, dydžio bei sausgyslių riebalinės degeneracijos laipsnio. Būdinga, kad pažeisto peties sąnario aktyvių, o kartais ir pasyvių judesių amplitudė lyginant su priešingos rankos judesiais sumažėja. Esant dideliems sausgyslių plyšimams, žmogus iš viso nebegali pakelti rankos.
2 pav. Pilnas viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas.
Gydymas. Kai plyšimai yra labai dideli, su sausgyslių riebaline degeneracija ar kelių sausgyslių plyšimu, prisiūti jų jau nebepavyksta, tokiais atvejais tenka atlikti sausgyslių perkėlimo operacijas, o jeigu kartu jau yra ir pažeista peties sąnario kremzlė, neretai padeda tiktai specialių biologinių implantų arba kremzlę atstatančių dvisluoksnių membranų įsodinimas, nes tradiciniai chirurginiai metodai yra neefektyvūs. Visa tai padeda pagerinti žmogaus peties ir visos rankos funkciją bei panaikinti skausmą. Ir tai galima padaryti pilnai endoskopiniu būdu, tai yra be atvirų pjūvių. Tam naudojama speciali 10 kartų vaizdą didinanti sterili kamera su optine sistema, kuriuos pagalba tiesiogiai randami visi peties pažeidimai ir naudojant specialius instrumentus jie atstatomi sąnario viduje. Nereikia daryti didelių pjūvių, todėl gijimas ir reabilitacija yra žymiai greitesni ir gydymo rezultatai daug geresni nei taikant senesnes atviras ir pjūvius naudojančias operacijas.
Šiuolaikinis požiūris į kelio sąnario meniskų plyšimus
Autorius: Rimtautas Gudas
Jau įrodyta, kad normaliai kelio sąnario funkcijai meniskai yra vieni iš pagrindinių anatominių struktūrų. Aprašyta daug meniskų funkcijų, dauguma patvirtintos eksperimentais, dalis remiasi tiktai teoriniais samprotavimais. Žinoma, kad meniskai užpildo sąnarinius paviršius, tuo būdu kompensuoja kongruentiškumo trūkumus tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio krumplių. Taip pat sąnario lenkimo metu meniskai neleidžia sąnarinei kapsulei įlįsti į sąnarinį tarpą. Neabejotinai meniskai yra vieni svarbiausių kelio sąnario stabilizatorių, ypač sukamųjų judesių metu. Jie taip pat dalyvauja sąnarinės kremzlės mitybos procesuose judesių metu. Sąnario apkrovos metu meniskai padidina kontaktinius paviršius, tuo būdu sumažina krūvius, tenkančius sąnarinės kremzlės chondrocitams.
Daugelio tyrimų metu yra nustatyta, kad, pašalinus meniskus, rentgenologiškai po 2 metų randami sąnarinio tarpo susiaurėjimai, krumplių suplokštėjimai ir osteofitų (kaulinių išaugų) susiformavimai. Tai paaiškinama tuo, kad sumažėja atraminius krūvius sugeriančio sąnario paviršiaus plotas ir sąnarinė kremzlė neatlaiko jai tenkančių neįprastų krūvių. Dėl to vyksta sąnario degeneracija – sąnarių kremzlių susidėvėjimai.
Įvykus kelio sąnario traumai ir plyšus meniskui ne visada būna didelis skausmas ir funkcijos apribojimas. Dažnai simptomai pasireiškia daug vėliau, po pažeidimo praėjus savaitėms ar net mėnesiams. Žmogus gali jausti nedidelį kelio sąnario srities maudimą po fizinio krūvio ar tiesiog remiantis pažeista koja. Menisko pažeidimui progresuojant, gali pradėti varginti kelio sąnario tinimai, sąnario girgždėjimas judesio metu. Tai jau yra rimti simptomai, rodantys, kad kelio sąnario padėtis yra kritiška. Tokiu atveju dažniausiai būtina artroskopinė kelio sąnario operacija.
Literatūroje aprašytos menisko funkcijos ir jų svarba sąnario biomechanikai verčia taikyti operacinio gydymo metodikas stengiantis meniskus išsaugoti, o ne pašalinti.
Įvairios meniskų susiuvimo metodikos turi būti parenkamos atsižvelgiant į pažeidimo tipą ir vietą. Šiuo metu naudojamos įvairios metodikos, kurias jau gana sėkmingai įgyvendina kai kurie ir mūsų šalies gydytojai ortopedai.
Daug kur vyrauja klaidinga nuomonė, kad kiekvienas menisko plyšimas turi būti operuojamas. Dalis žmonių net nežino, kad turi plyšusius meniskus, ir sėkmingai pragyvena visą gyvenimą neturėdami jokių funkcijos sutrikimų. Operuoti reikia tiktai tada, kai plyšęs meniskas sukelia specialius simptomus ir sudaro sąlygas degeneracinei sąnario ligai susidaryti. Tuomet reikia pagelbėti kelio sąnariui normaliai funkcionuoti ir kartu užkirsti kelią sąnario susidėvėjimui. Artroskopinės kelio sąnario operacijos daromos naudojant mini instrumentus, tad įpjovos būna tik nedidelės skylutės. To užtenka sutvarkyti kelio sąnaryje esančius pažeidimus ir apsaugoti sąnarius nuo priešlaikinio susidėvėjimo.
Problema – sulinkę kojų pirštai
Autorius: Marius Bisigirskas, gydytojas
Medicinoje tai vadinama plaktukine pirštų deformacija. Tai gana dažnai sutinkama patologija. Dažniausiai nukenčia antras, trečias, rečiau - ketvirtas ir penktas pirštai. Žmonės, turintys plaktukėlio formos pirštus, sunkiai prisitaiko avalynę, neretai kenčia chroninių nuospaudų ar net pragulų, susidariusių pirštų viršutiniame paviršiuje, skausmus. Tai apsunkina vaikščiojimą, mažina darbingumą.
Ši deformacija paprastai atsiranda kaip pasekmė kitų pėdos deformacijų (Achilo sausgyslės sutrumpėjimo, „įgaubtos pėdos“ ir kt.), tačiau kartais ji gali atsirasti ir pati savaime, nulemta genetinių faktorių ar netinkamos avalynės (aukšti kulniukai, smailios batų nosys). Pirštai šios ligos atveju įgauna plaktukėlio formą, būna sulinkę, pakelti į viršų. Pirštų tiesiamosios sausgyslės būna įtemptos, laiko pirštus pakeltus aukštyn. Užsitęsusiais atvejais pirštai netgi išnyra, judesiai tampa riboti, skausmingi ar formuojasi skausmingos nuospaudos ir netgi opos pirštų nugarinėje pusėje. Kartu su pirštų plaktukinėmis deformacijomis dažnai būna ir skersinė plokščiapėdystė bei skausmingos nuospaudos pade ties padikaulių galvutėmis. Tai apsunkina vaikščiojimą, sunku pritaikyti avalynę. Ypač sunku vaikščioti, kol batai nauji, nepranešioti.
Deformuoti pirštai paprastai gydomi chirurgiškai atliekant sąnarių, kaulų ir sausgyslių rekonstrukcijas. Operacijos apimtis būna labai įvairi ir priklauso nuo to, kas lėmė šią deformaciją, t.y. nuo to, ar reikalinga kitų pėdos struktūrų rekonstrukcija, ar užtenka tik ištiesinti sulinkusius pirštus. Operacija paprastai atliekama nuskausminus vietiškai arba užblokavus visus kojos nervus. Visiškas nuskausminimas (narkozė) dažniausiai nėra reikalingas.
Jei atliekamas tik pirštų ištiesinimas, pacientai paprastai jau tą pačią dieną išvyksta į namus ir vaikščioja dėvėdami specialią avalynę tol, kol iš kojos pirštų pašalinamos pirštų padėtį užfiksavusios vielutės. Jeigu dėl kokių nors priežasčių operacijos atlikti negalima, taikomos įvairios priemonės (vaistai, specialūs įdėklai, speciali avalynė ir pan.), palengvinančios gyvenimą su deformuotais pirštais.
Jeigu manote, kad jūsų pėdos pirštų forma netaisyklinga, jaučiate skausmus ar niekaip negalite atsikratyti nuospaudų, būtų pravartu ilgai nelaukus pasikonsultuoti su specialistu.
Pėdų skausmai
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Atėjus pavasariui patogią laisvą žieminę avalynę keičiame lengvesne. Tačiau maždaug kas dešimtai moteriai (vyrams - rečiau) nuotaiką sugadina būtent tai, kas jas bene labiausiai puošia - dailūs aukštakulniai bateliai. Taigi, ar kalti batukai, jei po valandos kitos ar antroje dienos pusėje įvairiose vietose ima skaudėti pėdas? Dažniausiai batai būna niekuo dėti, jie tik leidžia greičiau prabilti įvairioms pėdos problemoms, kurios, dėvint laisvą žemakulnę avalynę, ilgesnį laiką lieka nebylios.
Kokios pėdų ligos vargina dažniausiai?
Iššokę kauliukai priekinėje pėdos dalyje (lotyniškai Hallux valgus)
Išplatėjusi deformuota pėda ypač išranki avalynei, o įspraudus koją į siauresnį batuką, kiekvienas žingsnis tampa kančia. Gydymas tik chirurginis. Profilaktinių priemonių beveik nėra, nes pėdos išplatėjimui pagrindinę reikšmę turi paveldimumas. Žinoma, jei paauglės koja bus kasdien apauta aukštakulniais smailianosiais batukais, gero irgi nereikėtų tikėtis - gali deformuotis ne tik pėda, bet netaisyklingai susiformuoti ir dubuo bei stuburas. Pėdų mankštos, masažai, įvairūs ortopediniai įdėklai bei įtvarai gali tik šiek kiek pristabdyti šios deformacijos progresavimą.
Mortono neuroma
Sėdite ar gulite - rodos, jokio skausmo nėra. Vos pradedate eiti (arba pavaikščiojus kiek daugiau), pade po pirštais atsiranda nepakenčiamas deginantis skausmas ar net tirpimas. Atsisėdate, ir viskas bematant praeina. Taip "šaukiasi pagalbos" vienas iš pade esančių nervų, susirgusių dažniausiai dėl pėdos išplokštėjimo ir statinių apkrovų pasikeitimo. Ši liga ypač dažnai užklumpa apkūnias, nemėgstančias mankštų moteris. Gydymas įvairus ir priklauso nuo ligos stadijos; kartais padeda fizioterapinės procedūros, kartais tenka suleisti šalia nervo vaistus, o kartais vienintele pagalba lieka tik chirurginė operacija. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo pagydyti bus paprasčiau.
Padikaulio galvutės aseptinė nekrozė
Skauda pade po pirštais. Prasideda dažniausiai po fizinių perkrovimų, pavyzdžiui, iki paryčių smagiai pašokus; pradėjus per intensyviai bėgioti krosus, sudalyvavus neįprastai ilgame turistiniame žygyje pėsčiomis ar po ilgos pertraukos pažaidus krepšinį. Ši liga dažnesnė tarp paauglių ir jaunimo . Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir eigos: fizioterapija, krūvių ribojimas, vaistai arba chirurginė operacija. Ir vėlgi, kuo anksčiau diagnozuosime, tuo bus paprasčiau gydyti. Uždelsus negrįžtamai suyra padikaulio galvutė, ir prognozė tampa gana abejotina. Profilaktika: „neperlenkti lazdos“ su fiziniais krūviais, ypač jei nesate jiems tinkamai pasiruošęs ar dėvite netinkamą avalynę.
Plantarinis fasciitas
Skauda kulnį ten, kur pado fascija (tvirtas skaidulinis audinys, užčiuopiamas beveik per visą padą iškart po oda) tvirtinasi prie kulnikaulio. Tai dažniau vidutinio ar pagyvenusio amžiaus žmonių problema. Fascija suserga dėl neadekvataus apkrovimo didėjant kūno svoriui, blogėjant pėdos raumenų ir raiščių tonusui ir pan. Tai ko gero vienintelė pėdos liga, kada aukštakulniai batukai skausmus ne sustiprina, o palengvina: žmogus negali vaikščioti basas arba plokščiapadžiais batais, o apsiavęs batus aukštesne pakulne, jaučiasi geriau. Gydymas taip pat įvairus ir priklauso nuo ligos užleistumo.
Plaktukiniai pirštai, chroninės nuospaudos, įaugę nagai, sausgyslių bei jų makščių uždegimai, kaulinės išaugos ir įvairūs kiti kaulų gerybiniai ir piktybiniai augliai, pėdos sąnarių išvaržos, kaulų augimo ir brendimo problemos, daugybė Achilo sausgyslės ligų - tai tik dalis tų problemų, kurios pasireiškia vienokiu ar kitokiu skausmu ar deformacija.
Kaip viso to išvengti? Vargu ar galime daug pasipriešinti genetiškai nulemtiems susirgimams, tačiau tinkama pėdų priežiūra, higieniška avalynė (ypač svarbu tinkamai parinkti batukus vaikams ir paauglėms mergaitėms!), reguliari mankšta visą gyvenimą, antsvorio neturėjimas gali labai padidinti garantijas, jog pavasarį sutiksime pasipuošusios, ir be skausmų.
Neskubėkime šalinti meniskų
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Meniskai - kremzlinės pusmėnulių formos struktūros, įsiterpusios tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių paviršių, atlieka gana svarbų vaidmenį sudarant tinkamą biomechaninę aplinką sąnario judesiams. Jie ypač reikšmingi atliekant sukamuosius judesius. Sąnario apkrovos metu meniskai padidina kremzlės kontaktinius paviršius, tuo būdu sumažina apkrovą sąnarinei kremzlei.
Deja, meniskai yra ir viena iš dažniausiai pažeidžiamų kelio sąnario struktūrų. Ne visada plyšus meniskui būna pakankamai aiškūs simptomai: ūmus skausmas, sąnario funkcijos sutrikimai bei „blokavimai“ (lankstomas sąnarys užsikerta kokioje nors padėtyje). Kartais palyginus nedidelis skausmas, atsiradęs traumos metu, praeina per kelias dienas ar per 1-2 savaites, ir žmogus į tai nekreipia daug dėmesio, kol sąnario skausmai nepradeda kartotis, stiprėti ir palaipsniui trikdyti normalų gyvenimą. Tokiais atvejais dažnai diagnozuojama jau nebe vien tik menisko pažeidimas, bet ir dėl to atsiradę kaulų sąnarinių paviršių sužalojimai, kremzlės susidėvėjimai ir pan. Todėl daug geriau, kai pacientas kreipiasi į gydytoją, kol dar šių tolesnių menisko sužalojimo pasekmių nesulaukė.
Chirurginės operacijos, kurios metu, atlikus platų pjūvį atveriamas sąnarys, ir sužalotas meniskas pašalinamas, jau nueina į istoriją. Jas pakeitė artroskopinės operacijos, kurių metu į sąnarį įsiskverbiama pro miniatiūrinius pjūvelius (angutes) ir gydomosios procedūros specialiais manipuliatoriais atliekamos stebint vaizdą ne tiesiogiai, o monitoriuje.
Atrodo, netrukus istorijon nueis ir vienas iš labiausiai įprastų sužaloto menisko gydymo būdų - menisko šalinimas. Vis dažniau prabylama apie tai, kad meniskas - labai svarbi kelio sąnario struktūra, ir, jį pašalinus, po metų kitų sąnaryje neišvengiamai ima vystytis nepageidautini reiškiniai. Jų pasekmė - kelio artrozė (susidėvėjimas, kremzlių sunykimas). Todėl pastaruoju metu vis labiau populiarėja naujo tipo operacijos, kurių metu stengiamasi sužalotą meniską atnaujinti, susiūti, o ne pašalinti.
Tokias operacijas jau atlieka ir kai kurie mūsų šalies specialistai. Žinoma, ne kiekvieną sužalotą meniską galima rekonstruoti. Ypač tai sudėtinga, jei trauma jau gana sena ir sužalotas meniskas apnykęs, susidėvėjęs. Antra vertus, pasveikimo laipsnį didele dalimi lemia antriniai sąnario pakitimai, išsivystę dėl sužaloto menisko pakartotinių įstrigimų sąnaryje, sąnario biomechanikos pakitimų ir pan.
Vis dėlto norisi tikėti, kad, tobulėjant diagnostikos ir gydymo galimybėms ir – svarbiausia neišvengiamai didėjant žmonių susirūpinimui savo sveikata, ateityje turėtų mažėti sunkiai judančių žmonių dėl senų, laiku nesugydytų arba nepakankamai kokybiškai gydytų kelio sąnario traumų.
Ne metai slegia pečius
Autorius: Jonas Račkauskas, gydytojas
Apie pakumpusius, sunkiai kilnojančius rankas aukštyn, lėtai judančius, besiskundžiančius sprando, pečių bei rankų skausmais, stingimu ar tirpimu žmones dažnai galvojame, kad jie yra slegiami metų naštos. Tačiau daugumoje atvejų ne metai slegia pečius, o kai kurios ligos, vienaip ar kitaip žalojančios stuburą, pačių sąnarius ar nervus ir priverčiančios kentėti ne tik pagyvenusius, bet kartais ir visai jaunus žmones. Dažniausios iš jų yra šios:
Stuburo osteocondrozė. Stingstantis stuburas iš pradžių sukelia pečių lanko raumenų nuovargį, kuris daugiau būdingas daug sėdintiems žmonėms ir trumpam praeina pasimankštinus, pajudėjus ar atlikus gerą sprando bei nugaros masažą. Ligai progresuojant, paliečiami iš stuburo išeinantys nervai, ir žmogui darosi sunku surasti tinkamą padėtį miegui, jį ima varginti ne tik pečių, bet ir rankų skausmai ir tirpimai. Laiku nesuteikus pilnavertės pagalbos, ima silpnėti rankų jėga, mažėja darbingumas. Gydoma anaiptol ne tik vaistais. Ypač padeda individualiai pritaikytos mankštos, masažai bei fizioterapinės priemonės.
Peties sąnario struktūrų susidėvėjimas, kurį lemia anaiptol ne tik senėjimo procesai, bet ir bendra organizmo būklė, gyvenimo būdas, bendra medžiagų apykaitos būklė ir – ypač- praeityje patirtos traumos (kad ir ,atrodytų, menki peties sumušimai). Dingsta sąnario laisvumas, žmogui darosi sunku apsivilkti švarką (negali atmesti rankos atgal), ką nors dirbti pakėlus ranką aukštyn. Ligai progresuojant, prarandama galimybė ramiai miegoti naktį: ima varginti atkaklūs naktiniai skausmai, ypač bandant atsigulti ant sergančio peties.Palaipsniui ima nykti sergančio peties ir rankos raumenys. Ligai diagnozuoti paprastai užtenka specialisto apžiūrėjimo ir rentgenogramų įvertinimo, o gydoma vaistais, kurie geriami ar leidžiami į sąnarį ir beveik visada – specialiomis mankštomis ir masažais.
kurį lemia anaiptol ne tik senėjimo procesai, bet ir bendra organizmo būklė, gyvenimo būdas, bendra medžiagų apykaitos būklė ir – ypač- praeityje patirtos traumos (kad ir ,atrodytų, menki peties sumušimai). Dingsta sąnario laisvumas, žmogui darosi sunku apsivilkti švarką (negali atmesti rankos atgal), ką nors dirbti pakėlus ranką aukštyn. Ligai progresuojant, prarandama galimybė ramiai miegoti naktį: ima varginti atkaklūs naktiniai skausmai, ypač bandant atsigulti ant sergančio peties.Palaipsniui ima nykti sergančio peties ir rankos raumenys. Ligai diagnozuoti paprastai užtenka specialisto apžiūrėjimo ir rentgenogramų įvertinimo, o gydoma vaistais, kurie geriami ar leidžiami į sąnarį ir beveik visada – specialiomis mankštomis ir masažais.
Nervų suspaudimo (tuneliniai)sindromai. Nervai, praeidami pro raumeninius, tarpfasciinius bei kitų audinių kanalus, dėl įvairių priežasšių (tų audinių patinimo, sutraumavimo, elastingumo sumažėjimo ir kt.) kartais gali būti suspaudžiami, ir dėl to atsiranda ligos pradžioje praeinantys, o vėliau – ir beveik pastovūs įvairių lokalizacijų (žasto, dilbio, plaštakos) maudžiančio ar deginančio pobūdžio skausmai, tirpimas ir tų nervų įnervuojamų raumenų grupių jėgos silpnėjimas, raumenų palaipsnis nykimas. Priklausomai nuo susirgimo stadijos, gydoma vaistais, fizioterapinėmis priemonėmis, arba taikoma chirurgiškai išlaisvinamas užspaustas nervas.Nervai, praeidami pro raumeninius, tarpfasciinius bei kitų audinių kanalus, dėl įvairių priežasšių (tų audinių patinimo, sutraumavimo, elastingumo sumažėjimo ir kt.) kartais gali būti suspaudžiami, ir dėl to atsiranda ligos pradžioje praeinantys, o vėliau – ir beveik pastovūs įvairių lokalizacijų (žasto, dilbio, plaštakos) maudžiančio ar deginančio pobūdžio skausmai, tirpimas ir tų nervų įnervuojamų raumenų grupių jėgos silpnėjimas, raumenų palaipsnis nykimas. Priklausomai nuo susirgimo stadijos, gydoma vaistais, fizioterapinėmis priemonėmis, arba taikoma chirurgiškai išlaisvinamas užspaustas nervas.
Gydymo sėkmė visais atvejais labai priklauso nuo tikslios diagnozės nustatymo ir ligos stadijos. Todėl nereikėtų ilgai gydytis pačiam ir, tuo labiau , taikyti sau priemones bei vaistus, kurie padėjo kaimynui, pažįstamam ar vėl kam nors.
Sveikai gyvenant, neužleidžiant ligų, laikantis gydytojų nurodymų, žvalumą, darbingumą ir tiesią sveiką nugarą bei bendrą laikyseną galima išsaugoti iki gilios senatvės, o nekreipiant reikiamo dėmesio į aukščiau minėtus simptomus, net ir jaunystėje gali pasijausti sunki našta ant pečių.
Kulnies skausmai
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Įvairaus pobūdžio kulnies skausmus kenčiantys žmonės jų priežastimi dažniausiai laiko „ataugas“ arba „pentinus“ ir mano, kad būtent tų „ataugų nutirpinimas“ ar „pentinų“ chirurginis pašalinimas yra vieninteliai būdai kulnų skausmams įveikti. Tokia nuomonė nėra teisinga, todėl norėčiau kiek plačiau papasakoti apie kulnų skausmus.
Pėdos kaulai sudaro lanką, kuris vaikštant remiasi į žemę pagrindinių padikaulių galvutėmis bei kulnikaulio atramine dalimi. Lanką įtemptą palaiko raiščių, raumenų bei jų sausgyslių sistema ir stiprus, tvirtas skaidulinio audinio darinys, prasidedantis nuo kulnikaulio ir nutįstantis per visą padą pirštų link - pado fascija.
Šios minėtos (ir dar kai kurios kitos) struktūros yra labai svarbios pėdos jėgos, lankstumui bei atraminei ir amortizacinei funkcijai palaikyti.
Per daug apkrovus pėdą (dažniausiai - ryškiai padidėjus kūno svoriui, staiga pradėjus dirbti „ant kojų“ visą dieną ir pan.), pablogėjus bendram raumenų ir raiščių sistemos tonusui (staiga nustojus sportuoti, ilgesnį laiką dėl kokių nors priežasčių itin mažai judėjus, ilgiau pasirgus), taip pat dėl mažėjančio jungiamojo audinio tonuso senstant pėdos lankas ima nuvargti, „sėda“ žemyn. Dėl to daugiau įtempiama pado fascija, ir ji siauriausio prisitvirtinimo vietoje - kulnikaulio apatinėje srityje - ima „šauktis pagalbos“: rytą, ką tik išlipus iš lovos ir žengiant pirmuosius žingsnius, arba antroje dienos pusėje, daugiau pavaikščiojus, kulnyje lyg durte duria. Rentgenogramoje toje vietoje dažniausiai matomos mineralų sankaupos (taip organizmas bando sutvirtinti silpną vietą), kurios liaudyje vadinamos kulnies „ataugomis“. Aplink tas sankaupas vystosi minkštųjų audinių uždegiminiai pakitimai, kurie ir sąlygoja skausmą kulnyje, dažnai plintantį per visą pėdą.
„Pentinais“ liaudyje paprastai vadinami skausmingi sustorėjimai užkulniuose ten, kur tvirtinasi Achilo sausgyslė. Dėl netinkamos avalynės (spaudimo, trynimo užkulnio srityje), Achilo sausgyslės perkrovimų (neįprasti sportiniai krūviai ar pan.) bei kai kurių kitų priežasčių sudirginami tą vietą supantys audiniai, prasideda jų chroninis uždegimas, o kartu ima vystytis pakitimai toje kulnikaulio vietoje, kur sausgyslės skaidulos prisitvirtina prie kulnies. Užkulniuose atsiranda skausmingas gumbas, kuris apsunkina avalynės pritaikymą. Ligai progresuojant, skausmai nebepraeina net ir tuomet, kai avalynė kulnies visai net nebeliečia (pvz., žmogus dėvi klumpes). Vaikams užkulnį skauda dėl kaulėjimo procesų sutrikimų, atsirandančių dėl Achilo sausgyslės perkrovimų arba mineralų apykaitos problemų.
Kiek anksčiau skausmai juntami negaluojant Achilo sausgyslei. Tai dažniausiai pasitaiko 35-45 metų amžiaus žmonėms, po ilgos pertraukos pabandžiusiems aktyviai pasportuoti. Tokio aktyvumo nereta pasekmė - degeneravusios, t.y. liguistai pakitusios, Achilo sausgyslės nutrūkimas.
Neretai Achilo sausgyslę skauda ir jauniems sportininkams. Dažniausios to priežastys - per dideli fiziniai krūviai ir per daug įtempti raumenys. Per didelis įtempimas gali atsirasti dėl kai kurių kūdikystės periodo problemų, kartais - netinkamų treniruočių metodikų vaiko greito augimo periodu (kai kreipiama per mažai dėmesio raumenų elastingumo gerinimo pratimams ir pernelyg intensyviai treniruojama raumenų jėga). Achilo sausgyslės problemų gali sukelti ir kai kurie pėdos anatomijos pakitimai dėl įgimtų ar įgytų (atsiradusių po traumų ar pėdos sąnarių susirgimų) priežasčių.
Paviršinis diegiančio pobūdžio skausmas kulnyje gali būti esant odos įtrūkimams, nuospaudoms arba kai kurių rūšių karpoms.
Giliais skausmais kulnyje, plintančiais į čiurną ar net į blauzdą, pasireiškia įvairūs kulnikaulio-šokikaulio sąnario susirgimai bei įvairūs kulnikaulio augliai. Net ir paprastos kulnikaulio cistos, išaugusios iki tam tikro dydžio, neretai sukelia skausmus daugiau pavaikščiojus, nes kulnikaulis - atraminė kūno dalis, o cista susilpnina kaulą.
Stiprius, net ir naktį nesiliaujančius skausmus sukelia kai kurie piktybiniai augliai.
Ar „ataugas“ ir „pentinus“ galima pagydyti tik chirurgiškai? Anaiptol ne. Didžioji dalis paminėtų skausmų dažnai gana sėkmingai įveikiami pritaikius specialią avalynę ar įdėklus į ją. Retkarčiais rekomenduojame panešioti minkštus, patogius įtvarus, panaudoti kai kuriuos vaistus ar fizioterapines priemones, sustiprinti pėdų ir blauzdų raumenis mankštomis, masažais pagerinti kraujotaką.
Kartais nuo skausmo visiškai gali išvaduoti laiku atlikta vaistų injekcija. Beje, kartais šios priemonės būna nepakankamai veiksmingos. Tad reikalinga operacija - pado fascijos atpalaidavimas, Achilo sausgyslės ir kulnikaulio defektų pašalinimas ir sausgyslės pritvirtinimas atgal prie kulnikaulio. Kulnikaulio augliai paprastai šalinami tik chirurgiškai. Susidariusiems defektams sutvarkyti paprastai naudojamas kaulinis audinys, paimtas iš kitos kūno vietos, sutvirtinimui - įvairios metalo konstrukcijos.
Kulnies skausmą beveik visada įveikti galima: svarbu laiku nustatyti tikslią ligą ir ją kvalifikuotai gy
4 pav. InSpace biologinio implanto įdėjimas peties viršutinėje dalyje