Oftolmologė Lolita Pošiūnienė Viena iš dažniausių apakimo priežasčių yra glaukoma. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 23-30 tūkstančių žmonių sergančių glaukoma. Glaukomos išsivystymo priežastys. Glaukoma – ligų grupė, kuriai būdingas regos (optinio) nervo pakenkimas, ilgainiui lemiantis regos netekimą. Daugumoje atvejų stebimas akispūdžio padidėjimas - akies hipertenzija. Dėl ko išsivysto glaukoma nėra galutinai aišku, bet yra eilė faktorių predisponuojančių glaukomos išsivystymą: - Sergantys glaukoma artimi giminaičiai; - Tam tikros ligos(cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, hipotireozė); - Trumparegystė; - Akies traumos, navikai; - Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas; - Rasė (dažniau serga juodaodžiai). Visi vyresni nei 60 metų žmonės turi didesnę glaukomos riziką. Glaukomos simptomai. Yra skiriama atviro ir uždaro kampo glaukomos, įgimta ir antrinė kitų ligų sukelta glaukoma. Lėtinė atviro kampo glaukoma ilgą laiką neduoda ryškių simptomų. Dažniausiai ne iš karto pakenkiamos abi akys. Pamažu siaurėja periferinis regos laukas, kol matymas tampa tunelinis (matomi tiesiai priešais esantys objektai, sunku orientuotis aplinkoje), o ilgainiui ir visiškai apankama. Ūmi uždaro kampo glaukoma yra pavojinga būklė, kurią reikia tuojau pat gydyti. Ūmi uždaro kampo glaukoma pasireiškia šiais simptomais: - Labai stipriu akies ir galvos skausmu; - Neaiškiu matymu (liejasi vaizdas); - Spalvotais ratilais apie šviesos šaltinį; - Akies paraudimu; - Pykinimu, vėmimu; - Vyzdžio reakcijos į šviesą išnykimu toje akyje. Glaukomos gydymas. Glaukomos išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas leidžia kontroliuoti ligą. Gydant glaukomą stengiamasi išlaikyti tą regėjimą, koks yra nustačius diagnozę. Tai pasiekiama mažinant akispūdį: pagerinant akies skysčio nutekėjimą ar sumažinant jo gamybą. Glaukoma turi būti gydoma visą gyvenimą. Kadangi liga gali progresuoti, žmogui visai to nejuntant, reikalingi dažni akių patikrinimai, vertinant gydymo efektyvumą. Vaistus būtina vartoti reguliariai. Dažniausiai pradedama gydyti akių lašais. Naudojamos vaistų grupės: - Beta blokatoriai. Slopina akių skysčio gamybą. - α adrenomimetikai. Slopina akių skysčio gamybą ir gerina jo nutekėjimą. - Karboanhidrazės inhibitoriai. Slopina skysčio gamybą. - Prostaglandinų analogai. Padidina akies skysčių nutekėjimą. Jei gydymas akių lašais neefektyvus, trumpam laikui gali būti skiriami geriami karboanhidrazės inhibitoriai, slopinantys akių skysčio sekreciją. Esant neefektyviam konservatyviam gydymui, gali būti taikomas operacinis gydymas. Taikomas gydymas lazeriu ar tradicinė operacija. Ar įmanoma profilaktika prieš glaukomą? Geriausia profilaktika – ankstyva diagnostika. Anksti diagnozavus ligą, galima užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems asmenims virš 40 metų reikia vieną kartą metuose pamatuoti akispūdį. Esant glaukomos įtarimui juos turi patikrinti akių gydytojas. Asmenys, turintys rizikos veiksnių, turėtų periodiškai tikrintis pas akių gydytoją.

Akių ligos prabyla įvairias simptomais: skausmu, spaudimu, perštėjimu, niežėjimu, ašarojimu. Tačiau kartais žmonės lyg ir nejaučia jokių nemalonių pojūčių, išskyrus blyksėjimą, tartum žaibavimą prieš akis, kuris tai atsiranda, tai vėl išnyksta. Arba saulėtą dieną ant šviesios sienos, popieriaus lapo, kompiuterio monitoriaus ar, nukreipus akis į žydrą dangų, atrodo lyg prieš akis plaukioja mažos drumstelės. Skrajojančias museles primenantys taškai lėtai juda ir neišnyksta net užsimerkus.

Kas tai ir ar verta sunerimti?

Neišsigąskite – į akis nieko nepateko, žmogus mato tai, kas yra akies viduje prieš tinklainę – savo stiklakūnio drumstis. Šios drumstys nėra pavojingos ir gydymo nereikalauja. Stiklakūnis – drebučių konsistencijos medžiaga, kuria sudaro net 99 procentai vandens, užpildanti akį ir palaikanti apvalią akies formą. Jis yra tarp lęšiuko ir tinklinės. Stiklakūnio skaidulos senstant pradeda keistis – netenka vandens, susidaro įvairių drumstelių, formuojasi stiklakūnio destrukcija.

Amžiniai pokyčiai vystosi vyresniems nei 30 metų asmenims, tačiau labai dažnai tokie pakitimai atsiranda esant trumparegystei, po kataraktos operacijos ar traumų. Vieni ligoniai jų nepastebi, o kiti mato tai, kai būna pavargę. Tokios drumstys nėra pavojingos, jaudintis nereikia. Tačiau jei drumsčių atsiranda daug ir staiga, tai jau gali būti rimtų akių ligų simptomai. Gana dažnai drumstis lydi žaibai akyse – tai matomi šviesos blyksniai. Iš pradžių jie matomi tamsoje, o vėliau ir šviesoje. Tokie simptomai atsiranda, kai išretėja tinklainė ir atsiranda plyšeliai. Ši liga jau pavojinga, nes progresuojant susidaro tinklinės atšoka – staiga susilpnėja regėjimas, atsiranda „užuolaida“ prieš akis, kuri labai trukdo. Tinklainės atšoka reikalauja skubaus chirurginio gydymo. Kol tinklainė tik įplyšusi, bet neatsisluoksniavusi, ji gali būti pritvirtinama lazerinės fotokoaguliacijos pagalba. Lazerio spinduliu prideginama apie įplyšimo kraštus. Ten vystosi uždegimas, formuojasi randas ir plyšimas sutvirtinamas. Svarbu laiku ir tinkamai pradėti gydymą, nes negydant gali atsirasti įvairių komplikacijų, pacientas net gali prarasti regėjimą.

Pabrėžtina, kad pasitaiko atvejų, kai panašius simptomus – museles ir blyksnius – sukelia kraujagyslių spazmai, kraujotakos sutrikimai, stuburo osteochondrozė, kraujospūdžio pokyčiai. Taigi, būtina pasirodyti gydytojui okulistui, kuris išplės vyzdį ir įvertins pokyčius, atras jų  priežastį. Jei tai būtų plyšimas tinklainėje, tai tokie pacientai, kaip minėta, jau gydomi lazeriu, o jei tai būtų kitos priežastys - gali reikėti ir kito gydytojo specialisto konsultacijos – neurologo, neurochirurgo, terapeuto ar pan.

Viena iš dažnesnių apakimo priežasčių yra glaukoma. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukomos paplitimas tarp vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių sudaro 1 proc., vyresnių nei 50 metų – 2 proc., vyresnių nei 60 metų – 3 proc. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 23-30 tūkstančių sergančių glaukoma žmonių, o per pastaruosius 10 metų apakusiųjų dėl šios ligos padaugėjo nuo 6 iki 32 proc.

Ši liga paprastai išsivysto dėl kokios nors kilmės bendros (taip pat – ir akies) kraujotakos sutrikimų, kuriuos dažniausiai lemia padidėjęs kraujospūdis, kraujagyslių ateroskleroziniai pažeidimai ir kt. Glaukoma gali vystytis ir nesant aukščiau išvardintų problemų; kraujotaka sutrikti gali vien tik akyje, pavyzdžiui, po traumos. Sergant glaukoma, dėl akies kraujotakos sutrikimų padidėja akispūdis. Jis lemia negrįžtamus akies nervo pakitimus, dėl to palaipsniui silpsta regėjimas.

Esant ankstyvai ligos stadijai pacientas neturi jokių nusiskundimų. Ligai progresuojant, pradeda kartotis pablogėjusio matymo epizodai: akis lyg užtraukia rūkas. Dažniau tai įvyksta rytais. Šie epizodai dažnėja, kol tampa nuolatiniai. Ligoniui daiktų kontūrai tampa neryškūs, gęsta spalvos – taip palaipsniui išsivysto visiškas apakimas.

Liūdina tai, kad gydymas gali būti efektyvus tik jį pradėjus ligos pradžioje, kuomet žmogus praktiškai neturi kuo skųstis. Visiems žmonėms, ypač tiems, kurių giminėje yra ar buvo sergančių glaukoma, sulaukus 40 metų reikėtų kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją, kad išsaugotų svarbiausią jutimą – regėjimą.

Viena iš dažniausių apakimo priežasčių yra gliaukoma. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 23-30 tūkstančių žmonių sergančių gliaukoma. Norime dar kartą pakalbėti apie šį susirgimą su Vilniaus greitosios pagalbos Universitetinės ligoninės akių skyriaus gydytoja oftalmotologe Lolita Pošiūniene.