Labai daug pacientų į gydytoją kreipiasi dėl galvos skausmų. Tai labai rimta ir kartais sunkiai sprendžiama problema, nes galvos skausmus gali sukelti daugybė priežasčių, kurias išaiškinti ne visada būna lengva.
Gana dažnai galvos skausmų priežastimi gali būti nosies ir prienosių ančių (ertmių) ligos. Kartais lėtinius galvos skausmus sukeliantys pokyčiai nosyje ar nosies ančiuose paprastos apžiūros metu sunkiai pastebimi. Todėl tenka atlikti kai kuriuos specialius diagnostinius tyrimus.
Galvos skausmų priežastimi gali būti iškrypusi nosies pertvara (ypač pertvaros dygliai), nosies gleivinės pakitimai, įvairios anatominės anomalijos ir kt.
Nors minėtos galvos skausmų priežastys palyginus ne itin dažnos, visiems pacientams, kuriuos vargina vis atsinaujinantys galvos skausmai, reikėtų apsilankyti ir pas ausų-nosies-gerklės ligų specialistą. Apsilankyti reikėtų net ir neturint akivaizdžių nusiskundimų minėtais organais, t.y. net jei paciento nevargina gerklės skausmai, nuolatinė sloga ar nosies užgulimas.
Minėtų liguistų būsenų gydymas įvairus: kartais užtenka įvairių lašų, tablečių ar fizioterapinių procedūrų, o kartais rezultatyvus gydymas gali būti tik vienintelis – chirurginė operacija. Tik tokiu būdu galima koreguoti įvairias anatomines anomalijas ar iškrypusią nosies pertvarą. Pastarosios kreivumo priežastys būna įgimtos arba neretai - nosies traumos pasekmė. Nuo deformacijos pobūdžio ir laipsnio dažnai priklauso ir chirurginės procedūros sudėtingumas: kartais tai būna labai paprasta, vos keliolika minučių trunkanti operacija, o kartais – sudėtinga rekonstrukcija, kurią atlieka LOR gydytojas kartu su plastikos chirurgu.
Galbūt dėl tokios ligos kaip sloga ir nevertėtų per daug krimstis, jeigu peršalus nosis pašlapiavo vieną ar keletą dienų. Tačiau ilgai užsitęsęs ar dažnai pasikartojantis slogavimas, apsunkinantis kvėpavimą pro nosį, dažnai yra daug rimtesnis dalykas negu paprasta ūmi sloga. Tačiau daug žmonių, metų metus vargdami dėl nosies užgulimų, slogavimų, dažnų galvos skausmų, bendros sveikatos pablogėjimo, neskuba kreiptis į gydytojus, o gydosi patys. Gydymui naudoja ivairius gleivinę sutraukiančius vaistus, kurie po metų kitų neretai sukelia pastebimus neigiamus nosies vidaus pokyčius, tarp jų - ir alergines reakcijas.
Kas dažniausiai sukelia chronines slogas? Vaikams viena dažniausių priežasčių gali būti adenoidų hipertrofija. Hipertrofavę adenoidai susiaurina arba visai blokuoja kelią orui nosiaryklėje. Dėl to vaikai kvėpuoja prasižioję, miegodami dažnai knarkia. Adenoiduose dažnai apsigyvena chroninė infekcija, kuri dažnai suaktyvėdama sukelia uždegimus nosiaryklėje, o šie neretai paliečia ir ausis. Tokie vaikai dažniau kenčia dėl pagreitėjusio nuovargio, galvos skausmų, mieguistumo.
Gan paprasta chirurginė operacija, atliekama narkozėje, nepalieka vaikams slogesnių prisiminimų ir išgelbsti nuo varginančių negalavimų bei bendros sveikatos pakenkimų.
Suaugusių pacientų slogos dažniausiai būna dėl iškrypusios nosies pertvaros. Šis defektas gali būti įgimtas arba igytas nosies traumų metu. Ir šiuo atveju palyginus nesudėtinga chirurginė operacija išvaduoja iš chroninės slogos ar net veido daubų pasikartojančių uždegimų, kurie, beje, neretai sukelia didesnius sveikatos sutrikimus.
Nereikėtų galvoti, kad „sloga - liga nebloga“ ir dėl jos lyg ir nepridera kreiptis į gydytojus. Slogą gydyti būtina, jei nenorite gyventi su chronine infekcija, kuri anksčiau ar vėliau jus privers kreiptis pagalbos.
Ramų vaiko miegą neretai apsunkina sloga. Jeigu ji tęsiasi vos kelias dienas, vaikas per daug dėl to nenuvargsta. Tačiau savaitėmis, mėnesiais ar net metais užsitęsęs apsunkęs kvėpavimas pro nosį ne juokais trikdo ramų vaiko miegą, nualina visą organizmą, nekalbant jau apie chroninės infekcijos keliamą pavojų ir to pasekmes.
Viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, apsunkinančių kvėpavimą pro nosį, palaikančių chroninę infekciją kvėpavimo takuose ir periodiškai sukeliančių įvairius uždegimus, yra limfoidinio audinio išvešėjimas nosiaryklėje.
Šios nosiaryklės tonzilės išvešėjimas vadinamas adenoidų hipertrofija, liaudyje vadinama polipais. Dažniausiai šia liga serga 5-10 metų vaikai.
Adenoidų hipertrofijai įtakos turi viršutinių kvėpavimo takų alerginės ir uždegiminės reakcijos, kai kurios maisto medžiagos, nesubalansuota mityba. Tačiau labai svarbus yra ir paveldimumo faktorius.
Padidėjusi nosiaryklės tonzilė apsunkina kvėpavimą nosimi, sutrikdo ausies ventiliaciją. Sergantis vaikas dėl nuolatinio kvėpavimo per burną būna nuolat ją pravėręs, dėl to vystosi neteisingas dantų sukandimas. Dažnai tokie vaikai blogai valgo, būna išsiblaškę, prastai miega. Naktimis jiems gali būti kosulio priepuolių, kilti naktinio šlapinimosi problema.
Diagnozę gydytojai otolaringologai nesunkiai nustato apžiūros metu. Net ir nedidelio laipsnio adenoidai gali būti nuolatinės slogos, dažnų ausų uždegimų, pablogėjusios klausos priežastimi.
Gydymas yra chirurginis. Operaciją galima atlikti ne tik vietinėje, bet ir bendroje nejautroje, kada pacientas nejaučia jokio diskomforto, nelieka blogų prisiminimų. Paprastai pacientai jau tą pačią dieną vyksta į namus.
Kartais tėveliai gana ilgai nepastebi šios vaiko problemos ir į šniurkšėjimą nosimi bei miegojimą prasižiojus per daug dėmesio nekreipia. Suklūsta ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai vaikas ima pernelyg dažnai sirgti laringitu, bronchitu, plaučių uždegimu ar net vystantis bronchinei astmai.
Atidžiau pasekite vaiko kvėpavimą. Jeigu jis miega pravėręs burnytę, įsitikinkite, ar jis kvėpuoja pro nosį. Tuo tikslu užtenka prie vaiko nosytės priartinti mažą vatos gabalėlį ir pažiūrėti, ar juda jo plaušeliai. Sukluskime, jei vaikas pro nosytę nekvėpuoja: galbūt tai tik paprasčiausias gleivinės paburkimas, tačiau jei tokia būklė užsitęsė savaitėmis, laukti nerekomenduotume. Geriau pasitarkite su gydytoju.