Sveikos ir gražios kojos – vienas raktų į sėkmę
Kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras Vaidotas Zabulis
Intensyvus šiuolaikinio gyvenimo ritmas reikalauja didelės mūsų kūno ištvermės. Gyvenant nuolatinio streso ir skubėjimo sąlygomis nemažą visą organizmui tenkančio krūvio dalį turi atlaikyti mūsų kojos. Todėl nenuostabu, kad antroje dienos pusėje pradedame jausti kojų nuovargį, sunkumą, tinimą ar mėšlungį. Visi suprantame, kad sveikos ir gražios kojos yra vienas iš šiuolaikinio žmogaus darbo ir gyvenimo sėkmės garantų. Kojų grožis ir sveikata svarbūs visose amžiaus grupėse. Tačiau dėl pastovaus užimtumo neskiriant pakankamai dėmesio savo sveikatai ir kojoms, sulaukiame ne tik minėtų pirmųjų diskomforto reiškinių, bet ir sunkesnių kojų venų ligų išraiškos formų. Tada galite išgirsti gydytojo užduodamą klausimą: kur Jūs buvote anksčiau?
Mūsų kūne kraujas teka arterijomis ir venomis. Venomis kraujas iš galūnių grąžinamas atgal į širdį, todėl sutrikus nutekėjimui kojos tinsta, skauda. Venų ligos labiau kamuoja dailiosios lyties atstoves. Poodinių venų ligos dažniausia pasireikškia jų išsiplėtimu (varikoze). Uždelsta varikozė gali komplikuotis krešulių susidarymu poodinėse venose (tromboflebitu) arba trofinių opų blauzdose atsiradimu. Manoma, kad apie 70 proc. poodinių venų išsiplėtimo atvejų lemia genetika. Todėl kartais sakoma: jei norite sužinoti, kaip jūsų kojos atrodys vyresniame amžiuje, pažiūrėkite į savo tėvelių ar senelių kojas. Kiti rizikos veiksniai, darantys įtaką venų varikozės atsiradimui yra moteriška lytis (dėl hormono estrogeno), nėštumas, viršsvoris, stovimas ar sėdimas darbas, ypač karštyje. Jei ligos atsiradimas yra sąlygojamas genetinių veiksnių, jos išvengti neįmanoma. Tačiau savalaikis ligos diagnozavimas ir gydymas gali sulėtinti jos progresavimą, o tuo pačiu išvengti ligos sukeliamų komplikacijų išsivystymo.
Pirmieji kojų poodinių venų ligos požymiai yra diskomfortas (kojų nuovargis antroje dienos pusėje, tinimas, mėšlungis) ir/arba estetiniai pakitimai kojose – matomas poodinių venų išsiplėtimas. Dailiosios lyties atstovėms ypač svarbus kojų grožis, todėl jos vedamos pirmųjų kosmetinių defektų neretai kreipiasi į kraujagyslių chirurgus ankstyvose ligos stadijose. Vyrai dažniausia susirūpina tik atsiradus ligos komplikacijoms – krešuliams kojų venose ar atsivėrus trofinėms opoms blauzdose. Suprantama, kad tais atvejais gydymas yra daug sudėtingesnis, brangesnis ir neretai paliekantis buvusios ligos požymius visam gyvenimui.
Tiksliam ligos priežasties, pažengimo laipsniui ir gydymo taktikos parinkimui būtinas specialus tyrimas echoskopu – dvigubas skenavimas. Be šio tyrimo metodo negalimas tikslus ligos diagnozavimas, neįmanomas tinkamiausios chirurginio gydymo taktikos parinkimas. Išsiplėtusių kojų venų ar jų sukeltų komplikacijų gydymas gali būti konservatyvus – gydymas vaistais ir kompresinė terapija (elastinės kojinės arba bintavimas elastiniu bintu) bei chirurginis. Tam tikrais atvejais gali būti rekomenduojama venų skleroterapija, kai specialus vaistas suleidžiamas į pakitusią veną ir ji yra užakinama iš vidaus. Esant trofinėms opoms skiriamas ir vietinis gydymas opą tvarstant specialiais tvarsčiais.
Šiuolaikinėje kraujagyslių chirurgijoje galimi keli poodinių venų varikozės chirurginio gydymo būdai: klasikinė venų šalinimo operacija, kai atliekant pjūvius kojoje pakitusi vena yra pašalinama, ir minimaliai invazyvūs gydymo metodai - lazerinė venų abliacija, radiodažnuminė ir skleroterapija, kai vena yra užakinama iš vidaus. Dažniausiai rekomenduojama lazerinė venų abliacija. Kokio tipo lazerinė procedūra bus taikoma nusprendžia gydantis gydytojas. Tai priklauso nuo ligos pasireiškimo požymių ir ligos stadijos. Lyginant su klasikine venų šalinimo operacija, lazerinė operacija nereikalauja gilios nejautros, mažesnis pooperacinis skausmas, greitesnis paciento darbingumo atstatymas po operacijos. Ligonis po atliktos lazerinės procedūros iškart pradeda vaikščioti. Gydymas lazeriu yra pranašesnis norint pasiekti geresnį kosmetinį efektą (operacijos metu atliekami tik mikropjūveliai, praktiškai nelieka randų). Visi minėti chirurginiai metodai rekomenduojami vėsiuoju metų laiku – rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį. Vasarą venų ligų gydymas nerekomenduojamas dėl didesnio galimų pooperacinių komplikacijų pavojaus.
Sveikos ir gražios kojos yra vienas iš raktų į sėkmę bei laimingą gyvenimą. Jei skaitydami atpažinote Jus varginančius negalavimus, rekomenduojame nedelsti ir kreiptis į kraujagyslių chirurgus, siekiant išvengti galimų ligos komplikacijų.
IŠSIPLĖTUSIŲ POODINIŲ VENŲ KOMPLIKACIJOS – DELSTI NEGALIMA
Autorius: gydytojas angiochirurgas, med. m. dr. VAIDOTAS ZABULIS
Maždaug kas dešimtą Lietuvos gyventoją vargina išsiplėtusios kojų venos. Deja, ne visi laiku susirūpina šios ligos gydymu ir todėl didelė dalis tokių pacientų kenčia dėl gana sunkių, kartais net pavojingų gyvybei komplikacijų.
Jauname amžiuje poodinių venų mazginis išsiplėtimas sveikatai rimtesnių problemų nesukelia, o sąlygoja tik kosmetinius nepatogumus.Vyresniame amžiuje, kuomet organizmo visos kompensacinės galimybės sumažėja, poodinių venų mazginis išsiplėtimas labai dažnai grasina tokiomis komplikacijomis kaip veninių mazgų trombozė (užsikimšimai) ir uždegimai (tromboflebitai), rožė bei negyjančios šlapiuojančios trofinės opos, kurios gali būti nesėkmingai gydomos metų metais kol neatstatoma normali kojos kraujotaka – nepašalinamos išsiplėtusios venos.
Kraujas turi savybę krešėti (sudaryti trombus), ir kuo lėtesnė yra kraujo tėkmė, tuo didesnė rizika, jog jis sukrešės. Jeigu šalia venų ligos dar prisideda kiti faktoriai, skatinantys kraujo krešėjimą, tromboflebito ar giliųjų venų užsikimšimo (trombozės) rizika padidėja. Kraujo krešėjimą gali paveikti skysčių netekimas, būdingas viduriuojant, vemiant, po virusinių infekcijų. Kraujo krešėjimą gali paveikti staigi temperatūrų kaita (maudymasis pirtyje, nesaikingos saulės vonios). Taip pat kraujo krešėjimą skatina kai kurie medikamentai. Dažniausiai stebimos venų ligų komplikacijos ligoniams, vartojantiems hormoninius medikamentus dėl astmos, sisteminių jungiamojo audinio ligų, o taip pat vartojant kontraceptikus.
Bene rimčiausia komplikacija – plaučių funkcijos sutrikdymas dėl venose susidariusių didesnių ar mažesnių krešulių patekimo į plaučių kraujagysles (prisiminkime kraujo kelią – veninis kraujas iš kojų patenka į širdį, o iš ten iškart perpumpuojamas į plaučius). Ypač rimtas pavojus išsiplėtusias venas turintiems žmonėms iškyla prireikus bent keletą dienų pabūti visiškoje ramybėje. Turbūt, ne vienam yra tekę girdėti apie ūmias mirtis pacientui keliantis iš lovos po operacijos. Jos įvyksta dėl to, kad užsistovėjus kraujui veniniame mazge, susiformuoja krešulys, kuris, pacientui aktyviau sujudėjus (ir dėl to pakilus spaudimui venoje), atitrūksta ir, krauju nukeliavęs į plaučių arteriją, ją užkemša.
Jeigu numatoma planinė operacija, pacientams, turintiems išsiplėtusias venas, rekomenduojama pirmiausia susigydyti jas, o tik po to atlikti reikalingą operaciją. Tačiau ne visas operacijas galima atidėlioti – kartais tenka jas atlikti skubia tvarka. Todėl, turint išsiplėtusias venas, protingiausia būtų nelaukti, o gydyti jas ilgai nedelsus.
Viršutinis Kraujagysliu chirurgo pagalboje
Mes galime pasiūlyti aukščiausio lygio kraujagyslių chirurgo konsultaciją ir ištyrimą, jeigu jus vargina išsiplėtusios kojų venos, negyjančios opos, blauzdų skausmai ar tinimai. Čia pat atliekamos ir įvairios gydomosios procedūros (opų chirurginis išvalymas, kraujagyslių skleroterapija ir kt.).
Konsultuoja ir gydo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras Vaidotas Zabulis.
Kodėl tinsta kojos?
Autorius: Arūnas Grigaitis, medicinos mokslų daktaras
Daugelis iš mūsų yra pastebėjęs, jog ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, ypač jeigu dienos metu tenka mažiau judėti, apsunksta, patinsta kojos. Kodėl taip yra?
Atsakymas į šį klausimą susijęs su mūsų, kaip homo sapiens, evoliucija. Nuo to laiko, kai žmogus atsistojo ant kojų, jo kraujo apytaka susidūrė su gravitacijos problema. Kraujas, iš širdies su dideliu slėgiu atkeliavęs į mūsų kojas, turi vėl grįžti atgal į širdį. Grįžtantis kraujas jau yra praradęs širdies jam suteiktą slėgį ir privalo pakilti apie 1,5 metro aukštyn atgalios, įveikdamas žemės trauką (gravitaciją).
Žmonijos evoliucijos metu susiformavo keletas struktūrų, padedančių kraujui grįžti. Pagrindiniai veiksniai, priverčiantys kraują judėti tik aukštyn, yra venose esantys vožtuvai, apsaugantys nuo kraujo grįžimo atgal, bei išsivystęs galingas blauzdų raumenynas. Blauzdos raumenys mums reikalingi iš esmės tik tiek, kiek jie užtikrina vadinamosios blauzdos raumenų pompos veikimą, kadangi kita jų funkcija yra pėdų pirštų judesiai. Žmogui einant, raumenys susitraukinėja, kartu slėgdami raumenyse esančias venas ir išstumdami iš jų kraują aukštyn.
Šiltoje aplinkoje odos ir poodžio veninis tinklas išsiplečia, kad vėsintų kraują, atiduodamas šilumos perteklių aplinkai. Kojų venos persipildo krauju. Jeigu žmogus nejuda (keliauja automobiliu, dirba stovimą darbą), t.y. neveikia blauzdos raumenų pompa, dėl kraujo pertekliaus smulkiose venose labai padidėja slėgis į vidines sieneles. Slėgiui pasiekus tam tikrą ribą, tarp venų sieneles sudarančių ląstelių susidaro plyšeliai ir kraujo skystoji dalis prasiskverbia į venų išorę, t.y. į poodinį sluoksnį. Todėl į dienos pabaigą mes jaučiame kojų nuovargį, tinimą.
Mažiausiai 5 nuošimčiai žemės gyventojų turi genetiškai paveldėtą venų sienelės elastiškumo, veninių vožtuvėlių sandarumo nepakankamumą. Ši grupė žmonių kenčia labiausiai, kadangi dėl šios ligos poodyje esančios venos išsiplečia negrįžtamai, susidaro poodiniai kojas bjaurojantys mazgai, tamsėja oda.
Ilgainiui tinimai tampa nuolatiniai, liga neretai komplikuojasi venų uždegimais, esant vėlyvai stadijai susidaro negyjančios trofinės opos. Esant pradinei ligos stadijai gydymui pakanka profilaktinių priemonių, kompresinių kojinių, venas veikiančių vaistų bei tepalų, tačiau ligai suintensyvėjus ligoniams tegali padėti operacija..
Mitai ir tikrovė apie venų operacijas
Autorius: Arūnas Grigaitis, medicinos mokslų daktaras
Lietuvoje kas dvidešimtas žmogus kenčia dėl išsiplėtusių poodinių kojų venų. Dėl to išsiplėtusių poodinių venų operacijos yra dažniausiai atliekama procedūra daugelyje kraujagyslių chirurgijos skyrių. Daug metų bendraujant su šia liga sergančiais žmonėmis teko pastebėti kai kurias neteisingas išankstines jų nuostatas.
Kadangi poodinių venų išsiplėtimu serga labai daug žmonių, tarpusavyje bendraudami ligoniai dažnai pasidalina savo ligos gydymo patirtimi. Tai, jog chirurginis gydymo metodas yra vienintelis tikrai teisingas pasirinkimas sergant poodinių venų varikoze, šiuo metu yra aišku beveik visiems ligoniams. Poodinių venų sklerozavimas vaistais negali būti alternatyva operacijai, kadangi šios procedūros tikslas tik kosmetinis, nesant veninių kamienų vožtuvų nepakankamumui.
Deja, nemaža dalis operuojamų ligonių atvyksta užleidę ligą, pagalbos kreipiasi tuomet, kai jau būna įvykusios veninių mazgų trombozės, atsivėrusios trofinės opos. Tai daugiausiai pagyvenę žmonės, kurių kantrumas tikrai stebina. Daug metų kentėję kojų skausmus, sunkumą, tinimą, jie neieško pagalbos, galvoja, jog galbūt taip pragyvens jiems skirtą amžių. Neretai tokias mintis išsako dar gana jauni žmonės, sulaukę tik 50-60 metų amžiaus.
Dažniausiai yra visai priešingai, nei manoma, kadangi būtent tokiame amžiuje prasideda šios ligos komplikacijos, atsiveria trofinės opos. Tokia padėtis tampa nepakenčiama netgi patiems kantriausiems ligoniams ir jie, užuot anksčiau pasiryžę mažesnei operacijai ligos ramiu laikotarpiu, priversti patirti daugiau komplikuotą chirurginę pagalbą, kuomet jau yra poodžio infekcijos pavojus.
Egzistuoja ir dar vienas labai klaidingas įsitikinimas, jog venų operacija vyresnio amžiaus žmonėms gali būti per sunki. Tai neturi nieko bendro su tikrove, kadangi poodinių venų operacijos yra vienos pačių saugiausių. Didžiųjų komplikacijų tikimybė labai maža, jeigu ligoniai operuojami laikantis teisingos metodikos ir jeigu jų pooperacinis laikotarpis, išvengiant infekcijos ir tromboembolinių komplikacijų, atitinka kiekvieno ligonio rizikos laipsnį.
Dar viena neteisinga ligonių nuostata yra ta, jog manoma, kad praėjus po operacijos kuriam laikui venos vėl pasirodys. Deja, ši nuomonė susiformavo matant aplink save pavyzdžius ligonių, kuriems taip atsitiko. Kadangi venos Lietuvoje yra operuojamos ne tik specializuotuose skyriuose, klaidų ne visada pavyksta išvengti. Specialistui tiksliai nustačius ligos priežastis ir teisingai pasirinkus operacijos taktiką, pakartotinio venų išsiplėtimo tikimybė yra labai maža.
Neretai ligoniai, pasiryžę operuotis poodines venas, klaidingai mano, jog pooperacinis laikotarpis, kuomet jie bus nedarbingi, yra labai ilgas. Jeigu operuojamos nekomplikuotos venos, be uždegimo požymių, be opų, tuomet po operacijos praėjus 10-14 dienų ligonis gali grįžti į savo ankstesnį visavertį gyvenimą, darbą. Ligoninėje pakanka praleisti 1-4 dienas po operacijos.
Taigi jeigu likimas jums lėmė, jog sergate gana dažna liga - poodinių venų varikoze, pernelyg nerimauti neverta. Ši liga yra nesunkiai išgydoma, jeigu ligonis rūpinasi savimi ir kreipiasi laiku.
Mados ir kojų sveikata
Autorius: Arūnas Grigaitis, gydytojas
Visais laikais ir visų amžiaus grupių moterys stengiasi būti gražios, neatsilikti nuo laikmečio diktuojamų madų. Nemažai dėmesio tenka kojoms. Bateliai bei kojinės yra labai svarbi madingos aprangos dalis. Iškilmingų progų metu įprasta matyti moteris pasipuošusias, dėvinčias elegantiškas kojines, mūvinčias aukštakulnius batelius.
Renkantis kojines ir avalynę daugiausia dėmesio tenka madai ir visai nesusimąstoma, ar pasirinkti bateliai nekenkia sveikatai.
Statistika byloja, jog daugiau nei 6 nuošimčiai moterų kenčia nuo paveldėtų poodinių venų ligų, dažniausiai pasitaikančio mazginio poodinių venų išsiplėtimo. Šios ligos metu dėl per mažo venų sienelių elastiškumo kojose susiformuoja veniniai mazgai, kuriuose užsistovi kraujas. Tai sąlygoja kojos skausmus, greitą nuovargį, sunkumo jausmą, tinimą, blogą estetinį vaizdą. Ligos pradžioje atsiranda ryškesnės veninės šakelės, nedideli mazgeliai, jų vietose dienos antroje pusėje būna maudžiantys skausmai, kartais išsilieja kraujas, poodyje sukeldamas mėlynes.
Veninio kraujo nutekėjimui labai svarbūs yra blauzdos raumenys, kuriems dirbant kraujas, tarsi pompos veikiamas, kyla aukštyn. Mūvint aukštakulnius batelius ši svarbi pompa neveikia. Blauzdos raumenys būna visą laiką įsitempę ir nors atrodo gražiai, jie savo svarbiausios funkcijos nebeatlieka. Dėl to kraujo slėgis poodinėse venose išauga ir plečia venų sieneles, kurios jo neatlaikę deformuojasi, pakinta, atsiranda mazgai. Moterims, kurių giminėje yra asmenų sergančių poodinių venų ligomis, aukštakulnių batelių nuolatinis dėvėjimas gali išprovokuoti, pagreitinti šios dažnos ligos atsiradimą. Kartu su aukštakulniais batais, ypač veninio kraujo nutekėjimui, kenkia ilgalaikis stovimas darbas.
Kojinės, kad ir kokios madingos jos būtų, taip pat gali turėti labai daug neigiamos įtakos veninio kraujo grįžimui. Vasarą dauguma moterų dėvi kojines iki kelių. Nemažai šių kojinių turi siauras gumeles blauzdos viršuje. Dėvint jas, gumelės įsiveržia į odą, užspaudžiamos poodinės venos, kraujas iš blauzdos odos ir poodžio sunkiai nuteka. Dienos pabaigoje kojos patinsta, poodinės venos, esančios blauzdoje, persipildo krauju. Minėti faktoriai, taip pat, kaip ir aukštakulnė avalynė, skatina venas plėstis. Nepalyginamai sveikiau yra dėvėti pėdkelnes, o jeigu renkamasi kojines iki kelių, jų gumos turi būti plačios.
Nors sakoma, jog grožis kartais reikalauja aukų, tačiau nevertėtų dėl jo aukoti sveikatos. Jeigu jau atsitiko taip, kad poodinės venos išsiplėtė, nevertėtų ligos dar labiau provokuoti. Minėtos poodinių venų ligos yra nesunkiai ir sėkmingai gydomos. Kuo anksčiau ligoniai kreipiasi į specialistą, tuo lengvesnį
Išsiplėtusių poodinių kojų venų operacijos
Autorius: Arūnas Grigaitis, gydytojas
Poodinių kojų venų mazginių išsiplėtimu, reikalaujančiu gydymo, serga daugiau nei 5 proc. visų Žemės gyventojų. Ši liga yra paveldima, jos atsiradimą nulemia elastinio audinio nepakankamumas kojų venų sienelėse.
Didesnio fizinio krūvio metu ar esant antrai nėštumo pusei kojų venos būna perpildytos kraujo, jų sienelės simetriškai išsiplečia. Elastinės skaidulos, esančios venose, priverčia jas grįžti į pradinę būklę, neleidžia dideliam kraujo slėgiui deformuoti venų sienelių ir tuo sutrikdyti venose esančių vožtuvų veiklą. Kuomet yra paveldimas šių skaidulų defektas, venų sienelės išsipučia negrįžtamai, atsiranda dideli veniniai mazgai, sutrinka venų vožtuvų veikla. Tai sąlygoja nepakankamą kraujo grįžimą iš kojų atgal į širdį, kraujas užsistovi kojose, sukelia jų tinimą bei nevisavertę medžiagų apykaitą kojų odoje. Ilgainiui mazgai didėja, oda kojų apačioje pradeda ruduoti, kietėti, gali įvykti tromboflebitas, atsiverti trofinės opos.
Vienintelis efektyvus išsiplėtusių poodinių venų gydymo būdas, pripažintas ir taikomas visame pasaulyje, yra poodinių venų šalinimo operacijos. Kompresinė terapija elastinėmis kojinėmis ar bintais taip pat taikoma, tačiau kaip profilaktinė priemonė laukiant operacijos arba tais atvejais, kai operuoti negalima dėl kitų pavojingų ligų.
Pats tinkamiausias laikas operuoti išsiplėtusias kojų venas yra tada, kol neprasidėjo šios ligos sukeltos komplikacijos, t.y. kol dar nebuvo tromboflebitų (veninių mazgų uždegimų dėl juose susidariusių kraujo krešulių), trofinių odos žaizdų, rožių. Kadangi esant pradinei ligos stadijai didelių nusiskundimų nebūna, ligoniai būna nepatenkinti tik kojų estetine išvaizda. Tuomet operacija dar nėra būtina, bet reikėtų žinoti, jog kuo daugiau atsiras mazgų ir kuo didesni jie darysis, tuo sunkiau bus operacijos metu taikyti estetinės chirurgijos metodus arba, kitaip sakant, tuo bus didesni pooperaciniai randai.
Atsiradus kojų tinimui, skausmams, operacija darosi reikalinga ne tiek dėl estetikos, bet ir dėl sutrikusios kojų veninės kraujotakos. Esant šiai ligos stadijai labai padidėja kraujo krešulių, uždegimų tikimybė. Operuojant tuo metu pooperaciniai rezultatai yra labai geri, dažniausiai pavyksta išvengti didesnių pjūvių, po operacijos praėjus keletui mėnesių kojos ne tik gražiai atrodo, bet ir būna visiškai sveikos. Kadangi po operacijos reikia keletą mėnesių nešioti kompresines kojines, planuojant venų operacijas patogiausias metų laikas yra ruduo, žiema bei ankstyvas pavasaris.
Ligai perėjus į komplikacijų stadiją, kuomet kojų oda sukietėja ir paruduoja, prasideda uždegimai ar atsiveria trofinės opos, operacijos rezultatų reikia laukti ilgiau. Nesveiki audiniai daug ilgiau gyja, dažnesnės operacinių žaizdų pūlingos komplikacijos. Operuojant šiuo metu apie estetinės chirurgijos metodus kalbėti nebetenka, randai lieka dideli, kadangi svarbu sugydyti opas ar neleisti joms atsiverti.
Išsiplėtusių poodinių kojų venų operacijos bendrąja prasme yra labai saugios, jeigu klinika, kurioje jos atliekamos, naudoja teisingą operacijų ir pooperacinio periodo slaugos metodiką. Kaip ir kiekvienoje chirurgijos srityje, taip ir čia labai svarbu patirtis, gera diagnostika, leidžianti aptikti pažeistus venų kamienus bei venines jungtis ir juos pašalinti, paliekant sveikas venas nepaliestas. Pooperaciniu periodu labai svarbus yra teisingas kompresijos elastiniais bintais taikymas, kraują skystinančių ir giliųjų venų trombozės pavojų mažinančių vaistų vartojimas.
Laiku ir teisingai diagnozuojant, operuojant bei slaugant poodinių venų mazginis išsiplėtimas yra nesunkiai pagydoma liga.
IŠSIPLĖTUSIŲ POODINIŲ VENŲ KOMPLIKACIJOS – DELSTI NEGALIMA
Autorius: Medicinos mokslų daktaras, angiochirurgas Vaidotas Zabulis
Maždaug kas dešimtą Lietuvos gyventoją vargina išsiplėtusios kojų venos. Deja, ne visi laiku susirūpina šios ligos gydymu ir todėl didelė dalis tokių pacientų kenčia dėl gana sunkių, kartais net pavojingų gyvybei komplikacijų.
Jauname amžiuje poodinių venų mazginis išsiplėtimas sveikatai rimtesnių problemų nesukelia, o sąlygoja tik kosmetinius nepatogumus.Vyresniame amžiuje, kuomet organizmo visos kompensacinės galimybės sumažėja, poodinių venų mazginis išsiplėtimas labai dažnai grasina tokiomis komplikacijomis kaip veninių mazgų trombozė (užsikimšimai) ir uždegimai (tromboflebitai), rožė bei negyjančios šlapiuojančios trofinės opos, kurios gali būti nesėkmingai gydomos metų metais kol neatstatoma normali kojos kraujotaka – nepašalinamos išsiplėtusios venos.
Kraujas turi savybę krešėti (sudaryti trombus), ir kuo lėtesnė yra kraujo tėkmė, tuo didesnė rizika, jog jis sukrešės. Jeigu šalia venų ligos dar prisideda kiti faktoriai, skatinantys kraujo krešėjimą, tromboflebito ar giliųjų venų užsikimšimo (trombozės) rizika padidėja. Kraujo krešėjimą gali paveikti skysčių netekimas, būdingas viduriuojant, vemiant, po virusinių infekcijų. Kraujo krešėjimą gali paveikti staigi temperatūrų kaita (maudymasis pirtyje, nesaikingos saulės vonios). Taip pat kraujo krešėjimą skatina kai kurie medikamentai. Dažniausiai stebimos venų ligų komplikacijos ligoniams, vartojantiems hormoninius medikamentus dėl astmos, sisteminių jungiamojo audinio ligų, o taip pat vartojant kontraceptikus.
Bene rimčiausia komplikacija – plaučių funkcijos sutrikdymas dėl venose susidariusių didesnių ar mažesnių krešulių patekimo į plaučių kraujagysles (prisiminkime kraujo kelią – veninis kraujas iš kojų patenka į širdį, o iš ten iškart perpumpuojamas į plaučius). Ypač rimtas pavojus išsiplėtusias venas turintiems žmonėms iškyla prireikus bent keletą dienų pabūti visiškoje ramybėje. Turbūt, ne vienam yra tekę girdėti apie ūmias mirtis pacientui keliantis iš lovos po operacijos. Jos įvyksta dėl to, kad užsistovėjus kraujui veniniame mazge, susiformuoja krešulys, kuris, pacientui aktyviau sujudėjus (ir dėl to pakilus spaudimui venoje), atitrūksta ir, krauju nukeliavęs į plaučių arteriją, ją užkemša.
Jeigu numatoma planinė operacija, pacientams, turintiems išsiplėtusias venas, rekomenduojama pirmiausia susigydyti jas, o tik po to atlikti reikalingą operaciją. Tačiau ne visas operacijas galima atidėlioti – kartais tenka jas atlikti skubia tvarka. Todėl, turint išsiplėtusias venas, protingiausia būtų nelaukti, o gydyti jas ilgai nedelsus.
