Jeigu jums reikalinga neatidėliotina chirurginė pagalba
Jeigu jums reikalinga neatidėliotina chirurginė pagalba, jums padės bet kuris tą dieną mūsų klinikoje dirbantis chirurgas. Esant reikalui, čia pat bus atvertas pūlinys, paskirtas ūmai sutinusio sąnario gydymas ar suteikta pagalba užėjus ūmiems pilvo skausmams.
Planinę chirurginę pagalbą mūsų klinikoje teikia reguliariai iš Kauno atvykstantys gydytojas:
Antanas Mickevičius – medicinos mokslų daktaras, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto docentas, abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Kūdikiams, vaikams ir jaunuoliams chirurginę pagalbą teikia gydytoja Vitalė Bružienė.
Jei pilvą varsto skausmai?
Autorius: Giedrius Laužikas, medicinos mokslų daktaras
Daugelis žmonių tokius negalavimus jaučia beveik kasdien, o apie sunkiau virškinamą maistą negali nė pasvajoti. Viena dažniausių tokių negalavimų priežasčių yra chroniniai kasos uždegimai (pankreatitai)., kurie kartais tęsiasi ilgus metus . Tokius pacientus neretai apninka ir depresija, kuri dar labiau pablogina gyvenimo kokybę.
Lėtiniais pankreatitais sergantys žmonės priversti beveik nuolat naudoti įvairius vaistus, tame tarpe – ir nuskausminančius, kurių dozes neretai tenka didinti iki maksimalių.
Pastaruoju metu mūsuose vis plačiau taikomi kiti, itin modernūs, lėtinio pankreatito gydymo metodai. Vienas iš jų – videotorakoskopinė splanchicektomija- jau keletą metų sėkmingai atliekama Vilniaus universitetinėse klinikose. Jos metu, naudojant specialią optinę ir endoskopinę įrangą, užblokuojamas nepageidautinų impulsų sklidimas iš kasos, ir tuo būdu dauguma pacientų visam laikui atsikrato aukščiau minėtų nemalonių negalavimų. Po šios procedūros jau sekančią dieną galima vykti į namus, grįžti į darbą ir gyventi normalų gyvenimą.
Ūmūs skausmai po dešiniuoju šonkaulių lanku, atsirandantys dažniausiai po riebesnio maisto pavartojimo, būdingi tulžies pūslės uždegimui, kurio priežastis neretai būna tulžies takų akmenligė. Jei skausmai nepaliaujamai stiprėja, užsisėdėti namuose nereikėtų, nes ūmaus uždegimo metu ligos išeičiai ypatingą reikšmę turi pagalbos suteikimo laikas: kuo anksčiau atvyksite pas gydytoją, tuo greitesnio ir pilnesnio pasveikimo galima tikėtis.
Jei pašonės skausmai nėra stiprūs, praeina savaime, tačiau po kurio laiko vėl pasikartoja, būtina atlikti tyrimus (dažnai užtenka vien echoskopijos) kad būtų nustatyta skausmų priežastis. Radus tulzies pūslėje akmenis, nereikėtų bandyti su jais susigyventi. Akmenųukų bei tulžies pūslės pašalinimo operacijos pastaruoju metu dažniausiai atliekamos laparaskopiniu būdu, t.y. neatveriant plačiai pilvo ertmės, o naudojant specialią videoaparatūrą ir instrumentus, kurie į pilvo ertmę įvedami pro mažytes angutes.
Pilvo skausmai gali kartotis ir sergant skrandžio bei žarnyno ligomis (pastaruoju metu ypač plinta žarnyno vėžiniai susirgimai), inkstų , šlapimo takų bei kitų organų susirgimais, o taip pat į pilvą skausmai gali persiduoti ir sergant kai kuriomis plaučių, diafragmos ar tarpusienio organų negalavimams. Todėl nereikėtų kentėti mėnesius ar metus kol užsitęsusi vieno organo liga sutrikdys ir kitų organų veiklą, išvargins ir išsekins žmogų. Kuo anksčiau liga bus išaiškinta, tuo sėkmingesnis bus jos gydymas.
Ar pankreatitas – tik švenčių liga?
Autorius: Giedrius Laužikas, gydytojas
Nors ūmus kasos uždegimas – pankreatitas - dažniau užklumpa žmones švenčių metu, kai organizmas perkraunamas sunkiau virškinamu maistu bei alkoholiu, anaiptol negalima teigti, jog šia liga negali susirgti bet kas ir bet kada.
Ūmus pankreatitas prasideda labai stipriais pilvo skausmais, atkakliu pykinimu, vėmimu, dideliu silpnumu bei sparčiai blogėjančia bendra būkle. Ši liga pasižymi gana sudėtinga ir klastinga eiga - net ir laiku suteikus kvalifikuotą pagalbą, ne visada pavyksta pacientą išgelbėti.
Praėjus ūmiam periodui, liga gana dažnai įgauna lėtinį pobūdį ir gali tęstis ištisus metus. Tokiu atveju, nors ir nėra tiesioginio pavojaus gyvybei, pacientą labai išvargina nuolat pasikartojantys pilvo skausmai, pykinimas, šleikštulys, pilvo pūtimas, svorio kritimas, miego sutrikimai ir įvairūs kiti negalavimai. Dėl to pacientas jaučiasi nuolat pavargęs, be jėgų ir noro dirbti ar atlikti paprasčiausius kasdienius veiksmus. Ilgainiui neretai prisideda dar ir depresija, galutinai sutrikdanti gyvenimo kokybę.
Ligonį ištyrus ir nustačius lėtinio pankreatito diagnozę, skiriamas kompleksinis gydymas. Žmonės, sergantys šia liga, priversti nuolat vartoti įvairius vaistus, taip pat ir nuskausminamuosius, kurių dozę neretai tenka palaipsniui didinti iki maksimalių. Tačiau ir to ne visada užtenka.
Kai vaistai nebepadeda, neretai gelbsti įvairios chirurginės procedūros bei operacijos. Jų metu kartais tenka pašalinti nepataisomai susirgusią kasos arba greta esančio organo dalį.
Vienas moderniausių gydymo metodų, taikomų jau ir mūsų šalyje, yra videotorakoskopinė splanchicektomija. Šios procedūros metu perkerpami kai kurie nervai, ir taip užblokuojamas nepageidaujamų impulsų sklidimas į centrinę nervų sistemą. Naudojama speciali optinė ir endoskopinė įranga, ji įvedama į žmogaus kūno vidų atlikus vos kelis 0,5-1cm ilgio pjūvelius. Po operacijos ligonis jau kitą dieną gali vaikščioti, valgyti ir vykti į namus. Skausmai ir daugelis kitų negalavimų išnyksta negrįžtamai. Po kelių dienų žmogus gali grįžti į darbą ir gyventi normalų gyvenimą.
Nekentėkite mėnesius ar metus, kol užsitęsusi liga ryškiai sutrikdys organų darbą. Kuo anksčiau atsikratysite negalavimų, tuo mažiau nukentėsite nuo vienos iš nemaloniausių ligų – pankreatito.
Ar būsiu vyras?
Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Ar būsiu vyras? Toks klausimas, o kartu ir didelis nerimas kyla tėveliams ir visiems artimiesiems, kai sužino, kad jų naujagimio mašnelėje nepavyko apčiuopti sėklidžių, arba yra „kažkas ne taip“ su varpute bei šlapimo kanalu, kurio angelė žioji ne varputės viršūnėje, o kur nors kitur.
Kur kreiptis, kada gydyti, kaip gydyti, kokia šių ligų prognozė? Šiais klausimais šeimos gydytojų, o kartais ir vaikų chirurgų nuomonės kiek išsiskiria, o tai tėveliams sukelia dar didesnį nerimą. Todėl šia tema kalbamės su Kauno medicinos universiteto aikų chirurgijos klinikos urologijos sektoriaus vadovu, medicinos daktaru Gilvydu Verkausku.
- Keletą pastarųjų metų jūs itin domėjotės vaikų urologijos problemomis, stažavotės Švedijos, Danijos, Prancūzijos vaikų klinikų urologijos skyriuose, apgynėte medicinos daktaro disertaciją. Ką naujo galėtumėte pasakyti tėveliams bei šeimos gydytojams apie kriptorchizmą (sėklidės nebuvimą mašnelėje) arba hipospadiją (neįprastoje vietoje atsivėrusį šlapimo kanalą)? Kada šiuos pacientus turėtų pamatyti vaikų urologas, koks amžius tinkamiausias chirurginiam gydymui, kas lemia ligos prognozę ir kokie naujausi „vėjai“ šioje medicinos srityje?
- Nauja, manau, yra tai, kad dėl šių seniai žinomų ligų operacijos atliekamos vis jaunesniems vaikams. Lietuvoje dėl minėtų problemų operacijos paprastai atliekamos 1-2 metų amžiaus vaikams. Kai kuriose šalyse tai stengiamasi sutvarkyti iki 1 metų. Tačiau būna atvejų, kai siūlome palaukti ilgėliau arba išvis neskubėti gydyti. Turiu omenyje lengvo laipsnio hipospadiją (kai šlapimo kanalo angutė atsiveria ne varpos viršūnėlėje, bet netoli jos). Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad daugelis šią patologiją turinčių vaikų vėliau nekenčia nei dėl šlapinimosi, nei dėl lytinio gyvenimo problemų. Be to, tėveliai turėtų žinoti, kad hipospadijos chirurginis gydymas iki šiol visame pasaulyje išlieka problematiškas: net geriausios pasaulio klinikos negali duoti garantijos, kad, atlikus operaciją, nereikės jos po kurio laiko pakartoti. Nepaisant to, tais atvejais, kai šlapimo kanalo angutė atsiveria toli nuo įprastinės vietos, delsti nereikėtų. Todėl visada, kai yra „kažkas ne taip“ su varpute, vaikų urologas turėtų apžiūrėti mažylį iki vienerių metų.
Kriptorchizmo gydyme nauja yra laparoskopijos metodo panaudojimas. Jį jau sėkmingai taikome keletą pastarųjų metų. Jei mašnelėje sėklidžių nėra ir jei jos neapčiuopiamos kur nors aukščiau, neabejotinų pranašumų lyginant su įprastinėmis operacijomis turi endoskopo panaudojimas. Pro mažą pjūvį į pilvo ertmę įvedamas miniatiūrinis optinis prietaisas ir su jo pagalba surandamos į mašnelę nenusileidusios sėklidės. Specialiais instrumentais jos nuleidžiamos bei pritvirtinamos ten, kur turėtų būti. Kai kuriais sudėtingesniais atvejais, kai būna labai trumpos sėklidžių kraujagyslės, operacijos atliekamos dviem etapais (sėklidės nuleidžiamos palaipsniui). Jei sėklidžių mašnelėje nėra, tačiau jos neabejotinai čiuopiamos kažkur aukščiau, paprastai gerų rezultatų duoda ir įprastinės chirurginės operacijos.
- Žinau, kad pastaruoju metu jūs užsiimate ir lyties identifikavimo problemomis. Kada reikėtų atlikti šiuos tyrimus?
- Visi berniukai, kuriems kriptorchizmas yra kartu su hipospadija, arba mergaitės, kurių padidėjęs klitoris, turi būti išsamiai ištirti dėl įtartinos lyties patologijos, nes ne visada pakitusių išorinių lytinių organų teikiama informacija apie lytį yra teisinga. Genetiniai, endokrinologiniai bei endoskopiniai tyrimai neretai pateikia kiek netikėtą, tačiau neabejotiną informaciją apie tikrąją lytį. Dėl visiems suprantamų priežasčių, iškilus bent menkiausioms abejonėms, šie tyrimai turėtų būti atliekami nedelsiant.
Chroninis vidurių užkietėjimas
Autorius: Algimantas Stašinskas, gydytojas
Neretai po šių, rodos, kartais nereikšmingų skundų bei simptomų skraiste slypi pavojingi pilvo organų susirgimai.Tai ir onkologiniai susirgimai, įvairios gerybinės žarnų ar kt. pilvo organų ligos. Laiku diagnozavus bei pašalinus priežastį galima užkirsti kelią įvairioms sunkių ligų išsivystymui.
Žarnų nepraeinamumas – tai būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas link išangės. Žarnų nepraeinamumas gali būti dinaminis (kai išnyksta žarnyno motorika) ir mechaninis (kai žarnyno turinio slinkimui trukdo kliūtis žarnose ar už jų ribų). Dažnai tai pasireiškia kaip vidurių užkietėjimas, kurį neretai tenka gydyti ir chirurgams.
Vidurių užkietėjimas - obstipacija - tai liguista būklė, kai normaliai ir racionaliai maitindamasis žmogus tuštinasi rečiau kaip kas 48 valandas arba tuštinamasi kelis kartus per dieną po nedaug kietų išmatų, nejaučiant palengvėjimo po tuštinimosi. Vidurių užkietėjimo priežastimi gali būti prastas maisto suskaidymas, virškinimo problemos. Tada šios problemos galima atsikratyti medikamentų, dietos, mitybos koregavimo būdu. Tačiau minėtos priemonės nepadeda, jei vidurių užkietėjimo priežastys yra pačioje storojoje žarnoje, kurių negalima pagydyti vaistais.
Dėl vidurių užkietėjimo kenčiantiems žmonėms specialistų pagalbos reikėtų ieškoti jei tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę, jei stanginimasis vyksta ilgiau nei 25 proc. tuštinimosi laiko, jei išmatos nuolat kietos ir jei nepavyksta pasveikti, arba pasiekiamas tik trumpalaikis pagerėjimas, o, nutraukus vaistus, viduriai vėl kietėja.Todėl tokie žmonės dažnai vaikšto nuo vieno specialisto prie kito, bando įvairiausius vaistus, o tokio gydymo rezultatai vis vien lieka blogi, nes kai kuriais vidurių užkietėjimo atvejais (esant sulėtinto tranzito obstipacijai ir obstrukcinės defekacijos obstipacijai) chirurgo įsikišimas yra tiesiog neišvengiamas.
Sulėtinto tranzito obstipacija - tai patologija, kuomet visa storoji žarna arba visas žarnynas labai lėtai juda, lėtai stumia turinį pirmyn, žmonės nesituština savaitę ir daugiau.
Obstrukcinės defekacijos obstipacija - tai patologija, kai yra sutrikęs pats tuštinimosi procesas. Dažniausiai tokie žmonės skundžiasi, jog jaučia, kad nori pasituštinti, tačiau negali, o, jei ir pavyksta, visada išlieka ne visiško pasituštinimo jausmas.
Jei dėl vidurių užkietėjimo kenčiantį pacientą gydantis gydytojas nežino šių dviejų patologijų, žmonės kenčia ilgus metus, o liga vis daugiau komplikuojasi. Su amžiumi problemos dar didėja Šios vidurių užkietėjimo priežastys šalinamos tik chirurginiu būdu.
Kaip tai diagnozuojama?
Labai daug informacijos suteikia kruopšti paciento apklausa ir apžiūra. Kartais prireikia ir specifinių tyrimų. Tai - defekografija, (žmogaus tiesioji žarna pripildoma rentgenui kontrastinės medžiagos, o po to tuštinimosi procesas stebimas rentgenu), mažojo dubens raumenų funkcijų tyrimas ir dar kai kurie kiti tyrimai.
Svarbiausia – ilgai nelaukti, nebandyti su aukščiau minėtais negalavimais susigyventi, nes delsimas dažnai kainuoja sveikatą ar net gyvybę.
Laparoskopinė chirurgija – tikslesnė, saugesnė
Autorius: Chirurgas Alfredas Songaila
Kalbamės su Medicinos diagnostikos centro abdominaliniu chirurgu Alfredu Songaila.
Šis gydytojas turi didžiulę praktinio darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje patirtį. Trejus metus dirbo Kuveito universitetinėje ligoninėje, kur ištobulino laparoskopinės chirurgijos įgūdžius. Stažavosi Anglijoje ir Vokietijoje.
Klausiame gerbiamo gydytojo A. Songailos kuo laparoskopinė chirurgija pranašesnė už įprastinę?
Laparoskopinė chirurgija – šiuolaikiška, tausojamoji. Pacientas patiria mažiau skausmo, nes pjūviai maži, tarkime, operuojant tulžies pūslę, instrumentams įvesti pakanka keturių nedidelių – apie 0.5 – 1 cm ilgio – pjūvelių. Dažniausiai jų nebūtina net siūti. Laparoskopinių operacijų metu nepažeidžiami raumenys, nervai, kraujagyslės, todėl reikia daug mažiau skausmą malšinančių vaistų. Ligonis netrukus po tokios operacijos vaikšto, o po paros gali vykti namo. Taigi daug greičiau pasveiksta, vėl gali grįžti prie įprastų darbų.
Chirurgui laparoskopinė operacija yra labai informatyvi. Telemonitoriaus ekrane jis mato išdidintą operuojamo organo vaizdą, o su specialiais instrumentais gali atlikti labai tikslias manipuliacijas. Išvengiama žaizdų komplikacijų, mažiau sąaugų. Operacijos metu atliekami vaizdo įrašai.
Papasakokite, kokia įranga naudojama šiai operacijai Medicinos diagnostikos centre?
Medicinos diagnostikos centro Chirurgijos centre turime tris moderniai įrengtas operacines, aprūpintas šiuolaikine laparoskopinės chirurgijos įranga. Optika, lazeriai, ultragarsiniai skalpeliai, siuvimo aparatai, siūlai, kurių nereikia išimti, vienkartinės kraujavimo stabdymo ir kitos priemonės – visos naujausios chirurgijos priemonės – Medicinos diagnostikos centro chirurgų kasdieniniai įrankiai.
Kas ir kaip gali nukreipti laparaskopinei operacijai minėtame centre?
Operacijos atliekamos po gydytojo chirurgo apžiūros, įvertinus tokios operacijos reikalingumą, jos apimtį bei riziką. Šiuo metu pacientams jau nebebūtina vykti chirurgo konsultacijai i Vilnių, nes nuo šiol reguliariai konsultuosiu pacientus ir Panevėžyje.
Kiek kainuoja laparoskopinės operacijos?
Medicinos diagnostikos centre daugelis specialistų konsultacijų, chirurgijos paslaugų, magnetinio rezonanso bei kompiuterinės tomografijos tyrimų pacientams, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, kompensuojami teritorinės ligonių kasos pagal nustatytą tvarką ir bazinius įkainius. Priemokos nėra didelės, ir todėl paslaugos prieinamos daugumai pacientų.
Nutukimas efektyviausiai gydomas chirurginiu būdu
Autorius: Docentas, chirurgas Antanas Mickevičius
Tradiciniai pirmaeiliai nutukimo gydymo būdai - dietos, didesnis fizinis aktyvumas, kai kurie medikamentai - dažniausiai būna efektyvūs, tačiau trumpalaikiai. Du trečdaliai pacientų buvusį svorį atgauna jau per metus, o penkis metus sumažėjusį kūno svorį pajėgia išlaikyti tik 5% pacientų.
Žymiai efektyvesnis yra chirurginis gydymas. Operacinis gydymas ne tik ženkliai sumažina kūno svorį, bet ir leidžia:
50-85% pasveikti nuo II tipo diabeto;
45-65% normalizuojasi padidėjęs AKS;
65-95% pasveiksta nuo miego sutrikimų;
Sumažėja miokardo infarkto, onkologinių susirgimų rizika.
Dažniausiai taikomi trys operacijų metodai:
1. Reguliuojama skrandžio juosta, t.y. silikoninis žiedas, kuriuo apjuosiamas skrandis. Jis vamzdeliu sujungiamas su kapsule, esančia po oda. Per kapsulę reguliuojamas juostos įtempimas ir tuo būdu pacientui padedama pasiekti reikalingą svorį.
2. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apylankos operacija. Jos metu suformuojamas naujas, mažesnis skrandelis ir jis atjungiamas nuo didžiojo skrandžio. Be to, sukuriama apylanka, kurios dėka slenkantis maistas aplenkia likusį skrandį ir dalį plonųjų žarnų. Į naują skrandelį telpa nedaug maisto, greičiau pajaučiamas sotumas. Be to, sutrumpėjęs žarnynas įsisavina santykinai mažiau maisto medžiagų. Tačiau ši operacija techniškai yra sudėtingesnė negu skrandžio juosta.
Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog tai efektyviausia procedūra siekiant užtikrinti ilgalaikį viršsvorio netekimą.
3. Pakraštinė skrandžio rezekcija – santykinai nauja operacijų rūšis. Jos metu iš skrandžio suformuojamas siauras vamzdelis, o kita skrandžio dalis pašalinama. Po šios operacijos būtina kontroliuoti save ir nepersivalgyti, nes naująjį mažą skrandį galima ištampyti, ir tada viršsvoris ataugs.
Ar galimas ir ar būtinas nutukimo gydymas chirurginiu būdu sprendžia bariatrinis chirurgas (chirurgas, atliekantis nutukimą koreguojančias operacijas) kartu su pacientu. Pasitarimo būdu pacientas ir chirurgas įvertins rizikos ir galimos naudos santykį, atsižvelgiant tiek į sveikatos būklę, tiek į chirurgo patirtį bei daugelį būtų faktorių. Pasirinkus chirurginį gydymo būdą pacientui labai svarbu suvokti, kad pati operacija yra ne rezultatas, o tik įrankis kurio pagalba rezultato teks siekti pačiam.
