Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 [email protected]

Stipriausi Lietuvoje darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Bendrosios praktikos gydytojo paslaugosIšskleisti

Bendros praktikos gydytoja Irena Brogaitė

Bendros praktikos gydytoja Irena Brogaitė teikia medicinos paslaugas visai šeimai. Taip pat galima kreiptis dėl įvairių sveikatos patikrinimų bei pažymų išdavimų:

  • A,B kategorijų vairuotojams,
  • Darželinukams, 
  • Moksleiviams,  
  • Studentams ir kt.  
  • Atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai dirbantiesiems (gydytoja gali nuvykti ir į įmones), 
  • Išduodami ir tęsiami nedarbingumo lapeliai.

Vaikui skauda gerklytę

Autorius: Irena Brogaitė, gydytoja
Gana dažna gerklės uždegimo priežastis- sloga. Kai ja suserga kūdikis, dėl kai kurių  fiziologinių ypatumų iš nosytės infekcija ypač greitai patenka  į gerklę, ir išsivysto nazofaringitas – itin dažna kūdikių bei pirmųjų kelerių metų mažylių liga.
 Gerklės uždegimas gali kilti peršalus. Todėl reikia, kad naujagimis ir vyresnis vaikas būdamas lauke nesušaltų kojyčių. Gana dažnai gerklės uždegimu vaikas serga pradėjęs lankyti darželį ar mokyklą. Mat išsiskyręs su tėvais patiria stresą. Be to, jam sunku prisitaikyti prie neįprastų sąlygų. O stresas ypač ryškiai veikia imunitetą.  Kita priežastis, kad mūsų darželiuose ir mokyklose yra daug ligotų vaikų, kurie ir platina infekciją.
Jeigu atsiranda pirmųjų negalavimo požymių( vaikas vaikščioja nesmagus, gulinėja, sako, kad skauda gerklytę), reikia patikrinti jo kūno temperatūrą. Jei ji neaukšta, vaiko neleiskite į lauką, bet ir neliepkite gulėti lovoje. Tačiau jei temperatūra pakilo per 38ºC, geriau pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru.
Neretai 3-4 parą nuo ligos pradžios vaiką ima kamuoti kosulys. Iš pradžių jokių vaistų ligoniukui nereikia, pakanka tik čiobrelių arbatos. Mat kai kurie ne visai pagal paskirtį vartojami vaistai gali paskatinti skysčius kauptis ausyse, ir tada vaikas susirgs jų uždegimu.
Tačiau jei kosulys nepraeina, jis "nuslenka"gilyn į gerklas, bronchus ar net atsiranda plaučiuose karkalų, vaistukai, malšinantys uždegiminį procesą kvėpavimo takuose, būtini. Be jų neišsiversite, bet išrašyti turi gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir nustatęs kosulio priežastį.

Kas tai yra hipertenzija?

Autorius: Irena Brogaitė, gydytoja
Kokie jos simptomai?
                      Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai būna be simptomų. Tačiau retais atvėjais, jeigu spaudimas labai aukštas gali prasidėti galvos skausmas, svaigimas ar regėjimo sutrikimai. Kad sužinotume ar tikrai turite aukštą kraujo spaudimą, apsilankykite pas gydytoją ir pasitikrinkite. Jūsų gydytojas pamatuos kraujo spaudimą keleta kartų ir nuspręs, ar reikia gydytis ir kaip gydytis.
Kaip hipertenzija gydoma?
                      Hipertenzija nėra visiškai pagydoma, bet ją galima koreguoti. Reikėtų pakeisti gyvenimo būdą, ir taip sumažinti kraujo spaudimą. Tačiau jeigu pasikeitęs gyvenimo būdas nesumažina spaudimo, tada yra labai efektyvūs vaistai, kuriuos gali paskirti gydytojas. Jeigu gydimas padėjo, ir kraujo spaudimas pasidarė normalus, jis vėl gali pakilti, jeigu jūs nutrauksite gydymą. Niekada nesustokite vartoję medikamentų nepasitarę su gydytoju.
Gydymą pradėkite jau dabar:
  1. Jeigu rūkote,- meskite.
  2. Stenkitės sureguliuoti kūno svorį.
  3. Ribokite alkoholį ( neviršykite 21 vieneto per savaitę jei esate moteris ir 28 vienetų per savaitę, jeigu esate vyras) 1 vienetas- 300 ml. alaus ar 100 ml. vyno.
  4. Valgykite neriebų daug skaidulinių medžiagų turinti maistą.
  5. Stenkitės kuo mažiau vartoti druskos, mažiau jos dėkite į maistą, nevalgykite sūrių užkandžių.
  6. Reguliariai sportuokite.
  7. Stenkitės vengti streso, išmokite atsipalaiduoti.
  8. Vartokite visus vaistus taip, kaip liepė gydytojas. Neduokite savo vaistų kitiems, nes vaistai nuo kraujospūdžio skiriami labai individualiai.
  9. Nenutraukite gydymo prieš tai nepasitarę su gydytoju.
  10. Nepradėkite vartoti jokių kitokių vaistų be gydytojo nurodymo.
  11. Reguliariai matuokite kraujo spaudimą.

Kas tai yra osteoporozė?

Autorius: Irena Brogaitė, gydytoja
Visuomenei sparčiai senstant, osteoporozės problema tampa vis aktualesnė. Be to, atsiranda kita specifinė problema – rizika pargriūti. Senesniame amžiuje pablogėjus raumenų jėgai, arba trinkant pusiausvyrai dėl galvos smegenų kraujotakos problemų bei kai kurių medikamentų poveikio, žmonės vis dažniau pargriūva ir tuo būdu vis dažniau traumuoja silpnus kaulus.
   Osteoporozė pažeidžia visus kaulus, bet labiausiai nukenčia stuburas, šlaunikauliai, stipinkauliai. Šia liga serga apie 12-15 % Europos gyventojų. Klinikiniai osteoporozės simptomai dažniausiai išryškėja tik procesui pažengus jau gana toli, o, norint sėkmingai ją gydyti, būtina diagnozuoti kuo anksčiau. Ypač svarbu sekti kaulų tankį žmonėms turintiems rizikos faktorių. Pagrindiniai rizikos faktoriai yra šie:
1.      Vyresnis amžius;
2.      Estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) stoka;
3.      Maža kūno masė;
4.      Nesubalansuota (stokojanti kalcio) mityba;
5.      Osteoporozę sukeliančios ligos;
6.      Kai kurių vaistų ilgalaikis vartojimas;
7.      Per didelis arba per mažas fizinis aktyvumas;
8.      Rūkymas
9.      Gausus alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, riebalų vartojimas
   Įtarus osteoporozę, būtina ištirti kaulų mineralinį tankį ir, esant reikalui, nedelsiant pradėti gydymą.

Pabandykime būti sveikesniais

Autorius: ortopedė, Vitalė Bružienė

Visi puikiai žinome, kad gerą sveikatą lemia anaiptol ne tik paveldėtas organizmo atsparumas ligoms ar medicinos išsivystymo lygis. Gera sveikata didele dalimi priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, nuo mūsų pastangų būti sveikais.Šiandieną, kada širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai į ligos ir mirties patalą guldo vis jaunesnius žmones, o mokyklose randame vos ne pavienius vaikus, neturinčius jokių sveikatos sutrikimų, būtina visu rimtumu susimąstyti apie tai, kaip gyvename, kaip saugome sveikatą. Medicinos pažanga praranda prasmę jei pats žmogus nesistengia būti sveikas, jei dėl savo ligos kaltina ką tik nori: daktarus, sunkų darbą, blogus santykius su šeimos nariais ar kaimynais, tačiau ne pats save.

Įprastas žiemos savaitgalio vaizdas daugelyje šeimų yra toks: tėtis, pavargęs po sunkios darbo savaitės ilsisi ant sofos su laikraščiais ar kažką veikia prisėdęs prie kompiuterio. Vaikai su malonumu pažiūri beveik visus tą dieną per televiziją rodomus filmukus, po to spaudinėja savo elekktroninių žaislų mygtukus, o didesnieji užsidaro kokiai tai veiklai savo kambariuose. Mama triūsia virtuvėje,sukinėjasi apie skalbimo mašiną ar su šluoste rankoje bando įtikinti kitus šeimos narius, kad namų švara ne tik jos, bet visų bendras reikalas. Ateina laikas ir kitokiai veiklai: vieni su vaikais aplanko kino teatrą, kiti renkasi koncertą, pasisėdėjimą prie gimtadienio ar šiaip šventiško stalo. Palyginti nedidelė dalis susiruošia į sveikatingumo centrus: kai kam per brangu, kai kam per toli.

O vasaris pats siūlo puikias pramogas su didele sveikatos doze. Ir visa tai – nemokamai, arba beveik nemokamai. Liūdna matyti, kad šiuo metų laiku net savaitgaliais praktiškai tušti baltutėliu sniegu padengti parkai, mažai žmonių miesto apylinkėse ar kaimo sodybose. Vidurdienyje tik kur - ne –kur pamatysi slidinėjančius ar čiuožiančius pačiūžomis. Vaikai, puikiai įvaldę kompiuterius, neretai nustemba pamatę senį besmegenį, o skrydį rogutėmis nuo kalniukų dažnai vertina “protingu” suaugusiųjų požiūriu – kokia gi iš to nauda, o, be to, dar galima peršalti ar įsistatyti mėlynę. Skundžiamės šaltais ir vėjuotais orais net nenorėdami pagalvoti, kad tai – gamtos siunčiami sveikatos receptai. Jeigu kiekvienas iš mūsų bent gerą pusvalandį kasdien pabūtų lauke (pvz.greitu žingsniu nueitų į darbą ir grįžtų iš jo), jeigu kiekvieną savaitgalį bent pusdienį praleistų slidinėdamas, čiuoždamas ar kaip kitaip judėdamas lauke, jei bent retkarčiais, pasikaitinęs pirtelėje, save ir savo vaikus išpraustų sniegu, tikiu, kad vaistų pramonei smogtume rimtą smūgį ir nekeltume visuotinės panikos plintant gripo ar kitokiam virusui, kuris dažniausiai “šienauja”silpnuosius, o stipresniuosius tik paliečia.

Jei norime mažiau keiksnoti mediciną, jaustis sveikiau ir žvaliau, kiekvienąkart, prieš sėsdami į automobilį, atsakykime sau į klausimą, ar negalime nueiti pėsčiomis; prieš nuspręsdami savaitgalį praleisti namuose, raskime išties rimtą pasiteisinimą, kodėl mes negalime bent keletą valandų praleisti lauke. Be to, galvokime ką ir kiek valgome. Gal sekmadieninį pyragą pakeiskime išvyka į gamtą įsidėję patį paprasčiausią sumuštinį ir obuolį, kurie po keletos valandų aktyvaus pajudėjimo taps tikrais skanėstais. Gal tada nebe taip gąsdinsimės šiandieniniu civilizuotojo pasaulio baubu – nutukimu su visa jo liūdna palyda.

Vasaris – sveikatos mėnuo. Tad kiekvienas padarykime kažką sveikatos labui.