Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 bruzienesklinika@gmail.com

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Ar krūties vėžys aplenks mane?

Autorius: Gydytojas onkologas Saulius Bružas

Krūties vėžys – tai dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ne tik šiuo metu, bet ir pastaruosius kelis dešimtmečius. Nors per paskutiniuosius kelerius metus sergamumas krūties vėžiu lyg ir stabilizavosi, tačiau rodikliai išlieka labai aukšti – kasmet užregistruojama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Taigi, sergamumas siekia 80 atvejų 100.000 moterų. Noriu pabrėžti, kad ši liga dažnai diagnozuojama anaiptol nebe pradinėje stadijoje, o tai reiškia, kad pacientų laukia ilgas, rimtas gydymas. Tiesa, paskutiniu metu krūties vėžio ankstyvoji diagnostika Lietuvoje yra žymiai pagerėjusi. Ankstyva ligos stadija (tai yra I – II) diagnozuojama maždaug dviem trečdaliams moterų, tačiau išplitusi liga, t.y. IV stadijos, vis dar visiškai kitokia, nei anksti pradėtos gydyti ligos atveju.

Norint pasiekti gerų rezultatų ir anksti diagnozuoti krūties vėžį, didelė atsakomybė tenka ir moteriai. Daugumoje atvejų, pirmiausiai pakitimus krūtyse pastebi būtent pati pacientė. Moteris turėtų reguliariai atlikinėti savikontrolę – t.y., periodiškai apžiūrėti, pačiupinėti krūtis. Savikontrolė rekomenduojama jau nuo 25 ,etų amžiaus, ir tai reikėtų daryti kartą per mėnesį. Ypač atidžiai savo krūtis turėtų apžiūrėti niekada negimdžiusios moterys, pirmą kartą gimdžiusios po 30 metų amžiaus, naudojančios kontraceptines tabletes, o taip pat ir vyresnės moterys naudojančios pakaitinę hormonų terapiją. Didesnėje rizikos grupėje yra ir tos moterys, kurių artimi (I-mos eilės) giminaičiai yra sirgę krūties vėžiu. Dar didesnė rizika, jeigu tie giminaičiai krūties vėžiu susirgo iki menopauziniu laikotarpiu. Jeigu pirmas nėštumas nesibaigė gimdymu, o buvo atliktas abortas, tai yra dar vienas rizikos faktorius.

Krūties vėžiui atsirasti padeda ir daugiau nustatytų priežasčių. Yra įrodyta, kad pusantro karto dažniau krūties vėžiu suserga piktnaudžiaujančios alkoholiu moterys. Nors dar diskutuojama, bet daug mokslininkų linkę manyti, kad nutukimas, riebaus ( dominuoja gyvulinės kilmės riebalai) kaloringo maisto vartojimas irgi skatina krūties vėžio atsiradimą. Kaip atsvara tam – rekomenduojama vartoti daug vaisių, daržovių, mažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį. Pasirodo, riziką galima sumažinti ir atitinkamai keičiant savo gyvenimo įpročius: moterų, reguliariai atliekančių fizinę mankštą, tarpe krūties vėžys sutinkamas 10%-15% rečiau. Amžius taip pat turi įtakos. 77% visų krūties vėžio atvejų tenka moterims vyresnėms kaip 50 metų amžiaus. Kaip minėjau, krūtis reikėtų apsižiūrėti vieną kartą per mėnesį. Kilus bet kokiems įtarimams (apčiuopus guzelį, matant spenelio ar krūties formos pakitimus, pastebėjus išskyras ir kt.) reikėtų atvykti pas gydytoją onkologą, kuris šią ligą diagnozuos arba ją paneigs.

Kaip nustatoma diagnozė? Pirmiausia pacientė apklausiama ir apžiūrima. Kai kurioms čia pat bus atliekamas echoskopinis tyrimas (tyrimas ultragarsu). Kitos moterys gali būti nukreiptos atlikti tyrimus rentgenu. Esant reikalui, gali būti paimtas audinių pavyzdys ištyrimui. Lai kada galima iš karto nustatyti, kad pacientė krūties vėžiu tikrai neserga. Tačiau kartais būna reikalingas tam tikras stebėjimo laikotarpis, kuris leistų tiksliau diagnozuoti, o neretai tik chirurginės operacijos atlikimas leidžia galutinai pasakyti, ar yra krūties vėžys.

O, gal būt, jums teks vykti į onkologijos institutą ir rimtai susikauti su šia liga. Tačiau tai dar ne gyvenimo pabaiga. Svarbiausia atsiminti, kad prognozė visada tiesiogiai siejasi su ligos išplitimu, todėl baigdamas noriu akcentuoti, jog svarbiausia – nedelsti.